Uncategorized
067
Atleisk man, Katė!
Eglė, atleisk… Jonas atmerkė vieną akį ir iškart užsimerkė. Žemas kovo saulės spindulys per langą
Zibainis
Uncategorized
023
Laukite manęs, mieloji!
**Laukite manęs, Gabija Stanislavovna!** Skambutis nuskambėjo, ir mokyklos koridoriai po truputį ištuštėjo.
Zibainis
Uncategorized
042
Atleisk man, brangioji…
Aldona, atleisk… Jonas atmerkė vieną akį ir akimirksniu užsimerkė. Žemuosius kovo saulės spinduliai
Zibainis
Uncategorized
08
Gėlių puokštė
Vilma gulėjo, užmerkusi akis. Antroje lovoje priešingoje sienos pusėje sėdėjo Giedrė, sukryžiavusi kojas
Zibainis
Uncategorized
019
Meilės Dėlione
Šiandien norėčiau papasakoti istoriją, kuri pakeitė mano gyvenimą. Rašau šį dienoraščio įrašą kaip prisiminimą
Zibainis
Uncategorized
016
Gėlių puokštė
Rūta gulėjo, užmerkus akis. Antroje lovoje prie priešingos sienos sėdėjo Giedrė, sukryžiavusi kojas
Zibainis
Uncategorized
030
Jauna moteris su svajonių būstu trokšta santuokos…
Jauna moteris, turinti savo butą, svajoja ištekėti… “Na va, dar viena ištekėjo. Viena laiminga
Zibainis
Uncategorized
043
Viskas dėl tavęs…
Viskas dėl tavęs… Liepos karštis buvo nepakeliamas. Oro svoris, prisotintas drėgmės ir dulkių, slėgė
Zibainis
Uncategorized
019
Ankstyvoji darbštuolio rutina: nuo šiukšlių iki svajonių
Vilius keldavosi trečią valandą ryto, dirbdavo šiukšlių surinkėju Vilniaus gatvėse. Dėl puikių mokyklos
Zibainis