Uncategorized
015
„MOJOS TURI BŪTI GERESNI UŽ TELEFONUS“
MANO MOČIUTĖ NETURĖJO TELEFONO, BET MOKĖJO MANE KLIAUSTI GERIAU UŽ VISUS… Mano močiutė neturėjo
Zibainis
Uncategorized
031
Tokia jau lemta!
Tik tokia likimo valia Gabija skubėjo namo. Po tirpstančiu sniegu pasitaikydavo nesuskystusio ledo gabalų
Zibainis
Uncategorized
012
„MANO MOČIUTĖ NETURĖJO TELEFONO, BET KLAUSĖDAVAIS GERIAU NEI KAS NORS…“
MANO MOČIUTĖ NETURĖJO MOBILAUS TELEFONO, BET MOKĖJO MANE KLAUSYTIS GERIAU UŽ VISUS… Mano močiutė neturėjo
Zibainis
Uncategorized
075
Dar viena iššūkis…
Dar viena problema… „Aušra, eikime, prašau,“ maldavo Rūta. „Nenoriu. Ten nieko nepažįstu. Eik viena arba
Zibainis
Uncategorized
038
Butas
Kai Rūta su vyru įsikraustė į naują namą, pirmame aukšte jau gyveno pensininkų pora. Ona ir Vytautas
Zibainis
Uncategorized
021
Mes matome mirusius: Paranormalūs nuotykiai, kurie mus lydėjo metų metus.
Mano sūnus ir aš matome mirusius žmones. Per daugelį metų mums nutiko daug keistų, antgamtinių dalykų.
Zibainis
Uncategorized
0123
Antroji Galimybė
Stovėdamas savo elegantiškame kabinete, Vytautas atsilošė patogioje kėdėje, su šypsena žvelgdamas į kelią
Zibainis
Uncategorized
0942
Būsto paslaptis
Kai Justina su vyru įsikėlė į namą, pirmame aukšte jau gyveno senelių pora. Ona ir Jonas visur eidavo
Zibainis
Uncategorized
090
Jei ne tu…
O, žinai, tai tokia istorija… Gabija ir Austėja draugavo nuo mažens – lankė tą patį darželį, mokykloje
Zibainis