Ona uošliai, bet tvirtai uždarė duris už savęs. Po ilgo laiko jaučiausi, kaip giliai ramu. Ne tuščio
Druskininkai, Lietuvoje, ramus miestelis, kur nieko blogo niekada neatsitinka. Tačiau vieną kovo naktį
Šiandien Kūčių vakare pakviečiau savo buvusią uošvę su vaikais, bet draudžiau atvykti savo sūnui.
Visą gyvenimą svajojau, kad išėjimas į pensiją bus galiausiai mano laikas skaityti, mezgti, vaikščioti
Aš sustingau. Pirštai sustingo ant jos suknelės sagų, o kvėpavimas užspringo. Prastas lempos šviesos
Neatsispyriau… Išdaviau savo žmoną… Nors niekad nesvajojau, kad taip gali nutikti.
Gabija Janušaitė skubėjo. Ji visada skubėjo. Tą lapkričio popietę ji bėgo Gatvės Kalvių gatve, pusiau
Noriu papasakoti istoriją, kuri ilgai slėgė mano širdį, bet kurią dažniausiai laikau tik sau.
Viena išsekusi moteris po šešerių metų vienatvės. Ona jaučiasi visiškai išsekusi. Šešerius metus ji gyveno