Stovėjau prie didingos Vilniaus viešbučio salės įėjimo, kur orą sklaidė kristaliniai šviesėjimai ir mandagus juokelis.
Berniukas verkė beviltiškai prieš savo motinos kapą, tvirtindamas, kad ji vis dar gyva niekas jo nesiklausė
*Późne Przebudzenie Teściowej* *Gdy już nikogo nie zostało, moja teściowa o nas sobie przypomniała.
Valgis žėrėjo šilta aukso šviesa, kabančio liustro šviesoje. Aš, Gabija, stovėjau prie ilgo, baltais
Mes privalome jį atiduoti į vaikų namus, mums jo nereikia! paskelbė man vyras po gimdymo. Tai mūsų sūnus!
Kai persikėlėm į naują namą, jaučiau, kad čia mūsų vieta. Tai buvo naujas gyvenimo etapas, ir aš buvau
Jau nuo mažens Lina Didžiulytė žinojo, kad jos gyvenimas niekada nebus toks, kaip kitų mergaičių.
Tato, oddaj mi swoje mieszkanie ty już swoje przeżyłeś. Po tych słowach córka zatrzasnęła drzwi Żył sam.
Verslininkas šešiolika metų ieškojo savo dingusios dukters, nežinodamas, kad ji jau seniai gyvena ir