Ta pati penkto aukšto kaimynė Marija Petrovaitė visados žinojo, kas jų name dedasi. Kas kada grįžta

Jo svajonė „Žygimantai, vėl grįžai iš mokyklos su perplėštais kelnaitėmis“, barė sūnų motina.

Vakarėlyje Tomas grįžo iš darbo išvargęs – daug derybų, sprendžiamos įvairios problemos, vienintelis

— Tavo kotletus net šuo nevalgytų, — juokėsi vyras, išmetdamas maistą. Dabar jis valgo benamių valgykloje

Svočia išlieto mano sriubą, tardama: „Aš tave išmokysiu virti“, bet vėliau būtent aš išmokiau ją gyventi

— Aldona! Aldona, ką tu darai?! — Manto balsas drebedamas nuo vilties netekties. — Žinai pati, kaip jaučiuosi!

Jo svajonė „Žygimantai, vėl iš mokyklos grįžai su perplėštais kelnaitėmis“, drausdavo sūnų motina.

Gyvenimo puslapiai Visada gyveno trys: senelė Veronika, mama Valė ir Austėja. Tėvo Austėja nepamena

„Mama, mes čia… užimtos!“ – sušuko vyras, kai uošvė įžengė be pabarško! Kitą dieną ją laukė siurprizas.