Zibainis – Page 350

Mano žmona Kotryna mirė prieš penkerius metus. Aš vienas užauginau mūsų dukrą Emiliją. Nuvykome į geriausio draugo Liudo vestuves švęsti naujos kartos pradžią.

Mano žmona Aušra mirė prieš penkerius metus. Aš vienas užauginau mūsų dukrą Gabiją. Nuėjome į geriausio

Vilniuje, su skubančiais pastatais, kurie lyg lenktyniautų siekti dangaus, nekantriais šviesoforais ir lietumi bei benzinu prisotintomis gatvėmis, dirbo Angelas – dviračio kurjeris

Vieną dieną, kažkokiam Lietuvos mieste, kur pastatai lyg lenktyniautų, kas greičiau užliptų į dangų

Turtingasis sūnūs nustūmė paralyžiuotą motiną nuo uolos, bet pamiršo jos ištikimą šunį – o kas įvyko toliau, tiesiog nuostabu… –

Jonas Petraitis visada buvo auksinis berniukas Petraičių šeimoje. Nuo pat mažens jis buvo turtingų tėvų

Maniau, kad vyras tiesiog blogos nuotaikos, kol neradau jo stalčiuje skyrybų dokumentus

Maniau, kad vyras tiesiog blogos nuotaikos, kol neradau jo stalčiuje skyrybų dokumentus. Kur mano mėlyna

Vyras, kuris pasodino medžius, kad vėl galėtų kvėpuoti

VYRAS, KURIS SĖJO MEDŽIUS, KAD GALĖTŲ VĖL KVĖPUOTI Kai jam diagnozavo plaučių ligą, Juozas Petrauskas

„Ašaros pasipylė šuns akims, kai jis atpažino savo buvusį šeimininką“ – liūdna ir širdį glostanti istorija (6 min. skaitymo)

Tamsiausiame ir atokiausiame gyvūnų prieglaudos kampe, kur net fluorescinių lempų šviesa atrodė nenorinti

Kai nepaleidai savo buvusios: meilės, kančios ir atsispirkimo istorija

Tu vėl pas ją? Gabija žvairiavo į vyrą. Jonas toliau užsisedavo batus. Pas vaikus, Gabi. Pas vaikus

Iliuzija meilės princui išnyksta: ar tikrai jis buvo toks tobulas?

Jo sapnas apie princą išgaravo… Jis nebuvo jos svajonių princas. Gabija sutiko Deimantą, kai šis

Mano vestuvės naktį ilgametė namų tvarkytoja staiga tyliai pabeldė į duris ir sušnibždėjo: „Jei nori išgelbėti savo gyvybę, nedelsdama persirengk ir bėk pro užpakalinius duris, kol nėra per vėlu.“

Vestuvių naktį, kai turėjo būti laimingiausia mano gyvenimo akimirka, sėdėjau prie grožio stalo, dar