KASDIEN RYTĄ, kai pirmieji saulės spinduliai dar glostė miesto stogus, Tomas atsikeldavo iš savo nedidelio

Kelionė į laimę: Naujas pradžia dviem mylintiems. Gabija skriejo link savo mylimo vyro, lyg skraidytų

“Atrodo, kaip tavo dingęs sūnus,” sušnibždėjo mano sužadėtinė. O tai, kas nutiko toliau

Norėjau geriausiai Taip, aš suprantu, kad jūs neturite pareigos! Bet juk tai jūsų kraujas! Ar tikrai

Rūta Didžiulytė buvo išvargusi, bet laiminga, kai jos automobilis pagaliau sustojo prie namų po trijų

Mažoje kavinėlėje ant Vilniaus gatvės, paslėptoje tarp senų raudonų namų ir siaurų kiemelių, vos telpė

Ąžuolinė Kova Gabija dar kelias akimirkas žiūrėjo į vakaro žarą pro svetainės langą, laikydama puodelį

Eik su manimi! Man dabar kiemas be šuns. Būsi geras sargas neapviliu! Sėdo ant dviračio ir nusuko link kaimo.

Eik su manimi! Man dabar kiemas be šuns. Būsi geras sargas neįžeisiu! Įsėdo į dviratį ir nuvažiavo į kaimą.