Uncategorized
027
Šuniui jau buvo beveik visiškai nesvarbu, ji ruošėsi palikti šį žiaurų pasaulį…
Šunims jau почти viskas buvo vienodai šalta, jie ruošėsi palikti šį griežtą pasaulį Agnė jau daugelį
Zibainis
Uncategorized
010
NEKONTROLIUOJAMAS JIŠKAKIS TURĖJO BŪTI PAUPTAS, BET AŠARŲ PERSPEKTYVOS MERGAITĖ PADARĖ NEĮTIKĖTINĄ DALYKĄ…
20251130 Šiandien vėl apsilankiau kaime, kur mano šeimininkas, dvaro savininkas Jonas Petrauskas, nuolat
Zibainis
Uncategorized
013
Mintys Garsu.
MINDAIS PRIEŠUOŽU Prieš daugelį metų Dainius Petrauskas beveik nusišlamdavo į darbą. Jį traukė savo jaukus
Zibainis
Uncategorized
0166
„Mama, vėl visa naktį degė šviesa!“ – suerzintas Aleksas įbėgo į virtuvę.
Mamyte, vėl visa naktį šviesa degė! suirzęs sušuko Tomas, įbėgdamas į virtuvę. Ech, užmigau, sūneli Žiūrėjau
Zibainis
Uncategorized
023
Svetimas nuodėmė
Varėja kaimo Pernaravo namuose buvo pasmerktas tą patį rytą, kai iš daržų švytėjo jos kūnas.
Zibainis
Uncategorized
0111
Vakarienės metu mano dukra man tyliai įteikė sulankstytą lapelį. „Daryk, kad atrodytum serganti ir pabėk iš čia“, rašė.
Prisimenu, kaip vieną vakarą, kai sėdėjome prie valgomojo stalo, dukra man tyčiai paskleidė ant stalo
Zibainis
Uncategorized
050
Man jo nereikia. Atsisakau jo.
Jis man nereikalingas. Atsisakau jo. kartodama su pyktimi mergaitė, susikabinusi kojomis, sėdėjo ant lovos.
Zibainis
Uncategorized
078
Jis vėl neskambino, mama?” – paklausė Andrius, žvelgdamas į moterį, sėdinčią prie stalo, bejėgiu žvilgsniu.
**Asmeninis dienoraštis** Ar jis vėl nepaskambino, mama? paklausė Andrius, žvelgdamas į motiną, sėdinčią
Zibainis
Uncategorized
026
Paliaubų Palikuonis
Vėlyvą rytą Tautvydės Petrauskienės sapnas buvo lyg šaltojo vandenyno tylių bangų švilpimas: kaip jos
Zibainis