Vilniaus universitetinėje ligoninėje dvasia buvo kaip sapnas – žmonės palindę į savo mintis.

Per ilgai gyvenau kitų gyvenimus… Dabar noriu pasirinkti save. Kartais žmogus pabunda vidury kasdienybės

Šventovėje gulėjo gilu, beveik fiziniu tylu. Orokų išmaišytas rūkalu, verkimo kančia ir neapsakoma skausmo liūna.

Po aštuonių meilės metų jis tiesiog išėjo… Pasakė, kad „taip bus geriau“. Sveiki. Aš esu Gabija

Per ilgai gyvenau kitų gyvenimus… Dabar noriu pasirinkti save. Kartais žmogus pabunda vidury kasdienybės

O, dieve, metai bėga, ir netrukus pasenus, o aš taip ir nesupratau, kas yra tikra meilė, aistra.

Po aštuonerių metų meilės jis tiesiog išėjo… Pasakė, kad „taip bus geriau“. Sveiki. Aš esu Gabija, man

Aš myliu jį, bet nenoriu, kad vaikas liktų be tėvo. Sveiki. Mano vardas Gabija, ir šią akimirką stoviu

Noriu jai daryti pasiūlymą… bet ji išėjo po aštuonerių metų, lyg aš būčiau tuščia vieta. Sveiki.