Ei, pasikalbėkime šiek tiek, kaip man viskas sukosi pastaruoju metu. Prieš maždaug dešimt metų su Mariusiu
Ji net beveik sutiko parduoti viską. Bet iš už durų išgijo tiesą Kaip tai parduoti?! išbaugiai iškvičio
Dvi savaitės susirinkti visus daiktus ir rasti kitą vietą gyventi: Dukros įsižeidusios
Sara liko našlė jauname amžiuje ir viena užaugino dvi dukras. Ji niekada nesiskundė, dirbo dviem darbais, kad padėtų dukroms įgyti išsilavinimą. Tačiau, kai vyriausioji parsivedė sužadėtinį ir neilgai trukus susilaukė kūdikio, Sara užleido jiems kambarį, pati persikėlė gyventi su jaunesniąja. Gyvenimas tapo įtemptas: niekas neprisidėjo prie namų ruošos, paramos nebuvo, prasidėjo barniai. Išsekusi nuo nesibaigiančių problemų ir prašymų, Sara pasakė: „Turite dvi savaites susirinkti visus daiktus ir rasti kitą vietą gyventi.“ Dukros įsižeidė, pažadėjo, jog neleis matytis su anūkais, ir paliko Sarą su graudžiu kaltinimu – senatvėje likti vienai. Artėja Saros 50-asis gimtadienis. Kaip jūs manote, ar teisingai motina pasielgė išprašydama dukras iš namų? Kaip būtumėte pasielgę jos vietoje? Dvi savaitės susikrauti daiktus ir susirasti kitą vietą gyventi. Dukros įsižeidusios Rasa anksti neteko
Vytas grįžta namo anksčiau nei paprastai. Paprastai jis pasiekia duris ties septynias vakaro, garsai
20251217 Šiandien vėl prabudau su sunkiu jausmu, kad mano šeima tarsi nusklupo tarp dviejų sienų.
– Kaip tai nenori keisti pavardės? – sušuko mano anyta Civilinės metrikacijos skyriuje.
Ela visai nenorėjo tekėti, bet 19-os pastojo nuo klasioko, su kuriuo draugavo trejus metus. Ji neturėjo pasirinkimo – nenorėjo, kad jos vaikas liktų be tėvo.
Nors vaikinas buvo vyresnis už Elą, jis buvo nebrandus ir mamos numylėtinis. Tačiau atsakomybės nesikratė – pasiūlė tuoktis ir kartu auginti vaiką. Prasidėjo vestuvių planavimas.
Ela būtų buvusi laiminga, jei galėtų tiesiog ištekėti, bet artimieji reikalavo didelės šventės. Ji nesuprato, kodėl reikia leisti tokias sumas svečiams, kai už tuos pinigus galėtų nupirkti viską, ko reikia vaikui. Niekas jos neklausė. Restoraną, vestuvinę suknelę, svečius išrinko kas? Jos anyta ir būsima svainė!
Kai siuntė pasimatuoti suknelės, ji nenorėjo eiti. Mergina mintyse įsivaizdavo suknelę su milijonu raukinių ir blizgučių – būsimos anytos ir svainės skonis žinotas ne iš pačių geriausiųjų. Kai atsisakė, giminės ją išvadino nedėkinga ir supyko. Bet ji nesuko galvos – turėjo savų rūpesčių: brandos egzaminai, pasiruošimas gimdymui.
Į metrikacijos skyrių Ella nuėjo su paprasta balta suknele, kuri jai tiko ir patiko. Ir tada prasidėjo visas smagumas.
Jaunųjų giminaičiai nežinojo, kad Ela nusprendė pasilikti savo pavardę. Jaunikis žinojo – neprieštaravo. Bet anyta įniršo ir pradėjo šaukti salėje:
– Kaip čia dabar, nenori keisti pavardės?
Ela nusišypsojo ir pasitraukė į šalį. Rytoj laukė tęsinys – vestuvės vyro kaime su visa jo gimine. Reikėjo tausoti nervus. Santuoka tetruko kelerius metus. Jonas buvo prastas vyras ir dar blogesnis tėvas. Kiekvieną savaitgalį sėdėdavo prie kompiuterio ir nepaisydavo šeimos. Kai Elai trūko kantrybė, ji susikrovė daiktus ir išvažiavo.
Anyta nebuvo patenkinta tokiu sprendimu. Tačiau mūsų herojė pagaliau lengviau atsikvėpė – pirmą kartą gyvenime pasijuto laisva ir laiminga. Kaip tai, nenori keisti pavardės? sušuko mano anyta Civilinės metrikacijos skyriuje. Aušra visai netroško tuoktis.
Atsiskyriau nuo savo vyro, dabar jis atrodo visai laimingas. Jis nuolat rodo, kad tai aš jį ribojau ir
O ar supranti, Austėja, kad tokių kaip tu nesituokia, sakė ramiai Arūnas. Yra moterų meilei ir maloniam
Uošvė nusprendė persikelti gyventi į mano butą, o savo atiduoti dukrai. Mano vyras užaugo ir augo gausioje šeimoje.
