Pradžia visada įmanoma — Mam, tu visiškai pakvaišai? Daugters žodis smogė Laimai kaip peilis po šonkauliais.

Traukinys jau buvo atvykęs, ir Vytas išlipo ant perono. Po savaitės komandiruotės grįžo namo.

Vida Antanavičienė laukė vyro ir sūnų iš komandiruotės – jie išvyko į gretimą apskritį dėl verslo reikalų.

Kalėdų atostogos jau baigėsi. Per šventes įvairūs salotai, pyragai ir užkandžiai nusibodo, todėl ryte

Laimė atvėrė duris Žmonių likimai yra neįtvertini. Gyvenime nutinka visko. Ir net po praradimų bei vargų

Saulė po lietaus… „Lina, ateik čia. Buvau rūsy, tau bulvių parinkau.“ Lina pasisuko į kaimynės kiemą.

Pasirodo, laimė ateina, kai tik į ją tiki ir lauki. Aštuntoje klasėje, po mokyklinių Naujųjų metų švenčių

— Mam, tu visiškai pakvailai? Dukters žodžiai smogė Laimai kaip peilis po šonkauliais. Skausminga.

„Pasidalino, kaip išmoko“ „Labas, mama.“ – Gabija bandė kalbėti ramiai, tačiau balsas skambėjo šaltai