— Gabriele… Turiu tau pasakyti vieną sunkią tiesą. Jaučiu – mano laikas artimas. Tu privalai tai žinoti.

Kam tikėti, jei ne motinai Aistė prisimena savo laimingą vaikystę, nors dabar jai dvidešimt penkeri

Viskas pagal nuopelnus Neapgalvoti veiksmai atrodo beprasmiai, bet likimas visada turi savo planą.

Svečių rinktuvės buvo, o džiaugsmo – ne. Irina Motulienė atidžiai išvežė iš spintos dukters vestuvinį

Ligita Stankevičienė stovėjo prie lango ir žiūrėjo į kaimynės sklypą, kur jauna moteris kabino skalbinius ant lyno.

Ne ta vandens nelaimė “Gerai, štai mano telefono numeris, įsikurkite, aš bėgu, nes rytoj naktį

Tai buvo lemta Jonas, jau nebe jaunas vyras, palaidojo savo žmoną prieš penkerius metus. Ji sunkiai sirgo.

Paskutinė stotelė prieš užmigdamas Neskubantys sprendimai, nulemti pykčio ar skausmo, retai veda į gerą vietą.

– Na ką, dar kartą atvažiavo tėtis? – diplomatiškai išsisklaidžiama Ona Petrik, dedama šilto cukraus