2020 metų gegužės 10 diena Vakar vėl susitikau kaimynę Vitaliją laiptinėje vėl girdžiu jos aimanas.

Sniego pūga prarijo visą miestelį tokia žiemos popietė, kai dangus virto pilku skardos lakštu, o vėjas

Įsivaizduok, taip, kaip pasakoju tau: Šalia ežero, netoli Druskininkų, Tomas čiuožinėja ant ledo ir pastebi

Pastatčiau namą savo vaikams savo pačio rankomis, ir vieną dieną jie nusprendė, kad aš ten jau nebepriklausau.

2024 m. kovo 17 d., 19:50 Šiandien, kaip ir kasdien, grįždamas iš darbo, sustojau prie daugiabučio skelbimų lentos.

Geriausios meilužės tos žmonos, kurios seniai laikomos baigtu reikalu Esu Vytautas, ir ilgai buvau tikras

Man jau atsibodo tavo mamos išsišokimai! Skiriuosi, ir viskas, taškas! pasakiau netikėtai sau pačiai.

Mano mama ilgai kovojo su vėžiu. Kai jai buvo 27 metai, o tėčiui 31, ji išėjo Anapilin. Mūsų šeimoje

Sako, vaikai mūsų laimė. Tas pats galioja ir anūkams. Žinoma, pritariu tam, bet tik tada, kai jų nėra