2025‑08‑25, dienoraštis Skruzdėles perjungė žiemos vėjas, o skrandį darė kaip išnykusį laužą – šiukštaujančią
Miegojau su savo vaikinu, nežinodama, kad jis mirė prieš dvi dienas—dabar laukiu jo vaiko iš anapus!
Aš miegau su savo vaikinu, nesuprasdama, kad jis prieš du dienas mirė – dabar laukiu jo vaiko, kurio
Milijonierius sugrįžo namo be įspėjimo ir tiesiogiai sušuko, kai pamatė, ką globėja daro į jo sūnų.
Skausmingai growlėjo skrandis kaip ištversčias senas vilko šuo, o rankos drebėjo, tarsi būtų ledo šaltiniai.
**Mano jaunikis tyčia įmetė mane į baseiną vestuvių nuotraukų metu – bet tėčio reakcija pritrenkė visus**
2025‑08‑24 Mano dienoraštis Jiems aš buvau gėda – saulės odos sūnus su šiurkščiais rankų dygsnais, primindamas
1950 m. žiemos šaltis gniaužė iki kaulų. Mažoje, tamsioje trobelėje, kur sienas dar buvo medinės, o oras
Miegau šviesaus orų naktį su Aistės, nežinodama, kad jos vaikinas, Tomas Kazlauskas, išėjo iš šio pasaulio
Jiems aš buvau gėda – odos spalvos šiek tiek tamsesnės ir rankų šiurkštų, primindavau juos ištremtą šmudį