Man buvo 30 metų, kai tėtis išėjo pas Dievą. Dabar man jau 32, o mūsų paskutinis pokalbis vis dar skauda, lyg būtų buvęs vakar. Visada buvau „problemų vaikas“ – vis ką nors pradėdavau, bet niekada neužbaigdavau.
Man buvo trisdešimt, kai tėtis iškeliavo pas Dievą.Dabar man trisdešimt dviejų, bet paskutinis mūsų pokalbis
Zibainis
Uncategorized
049
Vyro brolis atvažiavo „pasisvečiuoti“ savaitei, o pasiliko metams – teko iškeldinti su policijos pag…
2022 metų sausio 25 d. Supranti, žmogus dabar išgyvena juodą laikotarpį. Žmona išvarė, iš darbo atleido…
Zibainis
Uncategorized
071
Dėl pinigų tapau „penkeriais metais jaunesnė“. Po kelerių metų tiesą sužinojęs mano vyras išsiskyrė su manimi
Pasakosiu tau kaip draugei, nes kažkaip viskas verčia prisiminti mano gyvenimo istoriją. Gimiau mažame
Zibainis
Uncategorized
036
O, ar prisimeni, Svieta… Jis jau buvo įpratęs žvilgčioti pro jų langą, nes gyveno pirmame aukšte….
Ar prisimeni, Vitutė Jau seniai įpratau žiūrėti pro jų langą, nes gyveno jie pirmame aukšte.
Zibainis
Uncategorized
043
Kai vyras pastatė ultimatumą „arba aš, arba tavo katės“, padėjau jam susikrauti lagaminus
Ir vėl pilna kailio! Tu tik pažvelk į švarką, Austėja! Vakar tik parsivežiau jį iš valyklos, o šiandien
Zibainis
Uncategorized
016
Praeities šešėliai Valentina Mykolaitė kruopščiai nuvalė dulkes nuo senų Dostojevskio tomų nugarėli…
Šešėliai iš praeities Valentė Giedrienė kruopščiai valė dulkes nuo senų Dostojevskio knygų nugarėlių
Zibainis
Uncategorized
0168
Gimė mergaitė, tačiau labai probleminė – tiek, jog gydytojai ėmė įkalbinėti jos tėvus pasirašyti atsisakymą.
Viskas atrodė gerai. Pagal ultragarso tyrimus kūdikis buvo visiškai sveikas. Tačiau gimdymas buvo sunkus.
Zibainis
Man buvo 30 metų, kai tėtis iškeliavo pas Dievą. Šiandien man 32, o mūsų paskutinis pokalbis vis dar skauda, tarsi tai būtų nutikę vakar. Visada buvau „probleminis vaikas“ – nuolat ką nors pradėdavau, bet niekada nebaigdavau.
Man buvo trisdešimt metų, kai tėtis išėjo pas Dievą.Dabar man jau trisdešimt dveji, ir paskutinis mūsų
Zibainis
Uncategorized
040
Marti išmetė mano senus daiktus, kol buvau sodyboje – atsakomoji priemonė ilgai laukti neleido
Nu štai, pagaliau kvėpuoti lengva galima. O tai ankščiau kaip bunkeryje žodis garbės! iš virtuvės nuskambėjo
Zibainis