VAIKAS PRI KELIO: PO 25 METŲ PRAEŠTIS PABELDĖ Į DURIS Radau kūdžį prie geležinkelio ir auginau jį kaip

Noriu skyrybų, sušnibždėjo ji ir nukreipė žvilgsnį. Buvo šaltas vakaras Vilniuje, kai Lina tyliai tarė

Šešiadienis su šešėliu kaip uošvė mano savaitės galus paverė kančia Jei prieš metą kas nors būtų man

Andriau, pažiūrėk į šį žavumą! su nuostabu sušuko Gabija, kurios odą buvo nudažiusi saulė, o akys švietė energija.

Mylime tave, sūnau, bet daugiau nebevažiuok. Mylime tave, sūnau, bet prašom, daugiau neatvažiuok.

Skambėjo šiurpiai ir pranešė apie svečius. Gabija nusivilko prijuostę, nusivalė rankas ir nuėjo prie durų.

Vienatvės šiukšlininkė rado telefoną parke. Įjungusi jį, ilgai negalėjo atsigauti. Morta Valerijonė išėjo

Ne, mama. Tu daugiau mūsų nelankysi. Ne šiandien, ne rytoj, ir ne kitais metais istorija apie galutinai

*Dienoraštis* Atsiprašau, kad taip gavosi. Ar tikrai viską susipakei, Klausai? Gal dar kartą patikrinsiu?