Ar tikrai mes statėme tą didelį namą be jokios prasmės? Tai reiškia, kad mes pastatėme namą veltui?
Lietuviškos kultūros adaptuota istorija: Geriausios draugės Ieva ir Rūta draugavo nuo mažens, gyveno
Pusnakties skambutis, sudaužęs tylą. Staiga telefonas suskambo prieš pusnaktį. Gabija ką tik buvo užmigusi
Jis nerimavo koridoriuje prie palatos, laukdamas likimo sprendimo, ir staiga durys atsivėrė Šuo išvesti
Taip išėjo, kad jį augino senelė, nors motina buvo gyva. Taip ir Stasį užaugino močiutė, nors jo mama
Tvirtai atsistojau ant žemės Sūnau, su Dievu, sėkmės egzaminuose, su nerimu ryte palydėjo Gabija savo
Paskutinis vagono Raminta neskubėdama ėjo į prekybos centrą, stebėdama, kaip visi skuba, ypač vyrai
Prieš skyrybas Ona pati rūpinosi savo dukterimi, bet vėliau ieškojo pagalbos. Radęs ją savo uošvę.
Jurgis grįžo namo ir, net nepaleidęs rankų nuo durų rankenos, ištarė: Ona… Turime kalbėtis.