Gabija su savo drauge Austeja pasivaikščiojo parke, kai staiga pamatė vyrą ir moterį. Jie glaudėsi, o

Oho, tai pasiklausyk, kaip viskas pasikeitė… Ačiū, Jurgai! Nežinau, ką be tavęs daryčiau, užšoko

Aurora buvo vienuolikmetė mergaitė, beavalčių vaikščiojanti po akmenimis išgrįstas Vilniaus senamiesčio gatveles.

KASDIEN RYTĄ, kai pirmieji saulės spinduliai dar glostė miesto stogus, Tomas atsikeldavo iš savo nedidelio

Kelionė į laimę: Naujas pradžia dviem mylintiems. Gabija skriejo link savo mylimo vyro, lyg skraidytų

“Atrodo, kaip tavo dingęs sūnus,” sušnibždėjo mano sužadėtinė. O tai, kas nutiko toliau

Norėjau geriausiai Taip, aš suprantu, kad jūs neturite pareigos! Bet juk tai jūsų kraujas! Ar tikrai

Rūta Didžiulytė buvo išvargusi, bet laiminga, kai jos automobilis pagaliau sustojo prie namų po trijų

Mažoje kavinėlėje ant Vilniaus gatvės, paslėptoje tarp senų raudonų namų ir siaurų kiemelių, vos telpė