— Ona Jonaitienė! Ar jūs suprantate, ką darote?! — šaukė Valerija Petrauskienė, mosuodama suspaustu dokumentu ore.

Ramioji moteris garsiai pasakė: “Vlade, ar negalėtum pagaliau sutvarkyti šito?! Jau antrą kartą

„Viskas gerai“ – pasakė ji ir verkė visą naktį „Mama, kas su tavimi nutiko?“ – netyčia susuko Gabija

Gerbiamieji, žmonės šnibždėjo už nugaros. „Ką tu čia kalbi, Marija Kazimiera?“ – Onos Petrovos balsas

— Mergaitės, atleiskite man, — tarė ji. — Kokią sceną sukūriau! Jus apkaltinau! — Kur mano antklodė?

Motina uždūsavo už nugaros — Ką tu tokį kalbi, Morta Kazlauskaitė?! — Onos Juškienės balsas drebinosi

Laukiau tylos, o gavau triukšmą — Gabija, aš prašiau — tik mes, šeima! — Rūta, stovėdama prie viryklės

Ramioji moteris pasakė garsiai: „Vacai Petrai! Ar galėsite pagaliau pasitaisyti tą radiatorų?

Laima Didžiulienė stovėjo prie savo virtuvės lango ir žiūrėjo, kaip jos anūkas Dominykas svaido akmenis