Uncategorized
029
Ne kaip filme, bet panašu
Ne kaip seriale, bet panašu Rūta mylėjo serialus ir svajojo, kad jos gyvenimas būtų toks pat gražus kaip ekrane.
Zibainis
Uncategorized
039
Išeiti su pagarba
Tikrai žmoniškai reikia išeiti Marija dabar yra įsitikinusi, kad moterys, kurios išsiskyrę su vyrais
Zibainis
Uncategorized
058
Juokas per ašaras
Juokas per pykčius Valentina Jonuškienė padėjo anūkei lėkštę su barščiais ir atsisėdo priešais, stebėdama
Zibainis
Uncategorized
0115
Paslaptis, kuri liko neatskleista
Po mirties neslėpė paslapties Baigusi pedagoginį institutą, Dovilė grįžo į gimtąjį miestą – labai norėjo
Zibainis
Uncategorized
048
Noras gyventi nuostabioje pasaulyje
— Labas rytas, — nurietėjo Danutė, įeidama į kabinetą ir atsisėdusi prie savo darbo vietos, įjungė kompiuterį.
Zibainis
Uncategorized
031
Išlikti nepalenkiamam likimo išbandymuose
Durėti likimo smūgius Kabineto durys atsivėrė, slenkstyje pasirodė ūgiuotas, išsilaipinęs jaunas vyras
Zibainis
Uncategorized
021
KIMŠTI Į MANEKENĄ KELIAMS RYTAIS… IKI TĄ DIENĄ, KAI MANEKENAS ATSAKĖ
Vilniaus gatvės kampe, netoli Senamiesčio, stovėjo drabužių parduotuvės vitrinoje manekenas.
Zibainis
Uncategorized
029
Po 60 Santuokos Metų Sužinojau, Kad Mano Gyvenimas Buvo Melas
Po šešiasdešimt metų santuokos sužinojau, kad visas mano gyvenimas buvo melas Kai po šešiasdešimt metų
Zibainis
Uncategorized
050
Paslapčių nepalikome už nugaros
Po užbaigimo pedagoginio instituto Aistė grįžo į gimtąjį miestelį – labai norėjo mokyti savo buvusioje
Zibainis