Brangi dienorašti, norisi išsikalbėti ir užfiksuoti viską, kaip išgyvenau tą laikotarpį. Vaikystėje gyvenau

Šiandien man skaudžiausia tai, kad praradau tėtį dar jam esant gyvam. Tai sunkiausias prisipažinimas

Prieš pusantrų metų su žmona tapome tėvais gimė nuostabi mūsų dukrelė. Nepaisant to, kad mūsų mažylei

Kiek kartų jam sakiau, kad neturėtų vesti jos. Net prieš pat vestuves maldavau jo to nedaryti.

Aš ir mano vyras išleidom sūnų gyventi į mūsų butą, o patys persikėlėm į kaimą. Sūnus, kaip tikras lietuvis

Nors skubėjau namo, sustojau šalikelėje šalia vietinės atliekų aikštelės netoli Kauno. Tarp šiukšlių

Kitą rytą kaimynė vėl laikėsi mūsų tvoros. Mano žmona Ieva priėjo prie jos ir tyliai, bet tvirtai pasakė

Prisimenu, lyg tai būtų nutikę daug metų atgal, kai gimė antrasis mano sūnus. Jau ligoninėje mus aplankė

Kiekvieną naktį mano uošvė belsdavo į mūsų kambario duris lygiai trečią valandą ryto, todėl paslėpiau







