Brangi dienorašti, norisi išsikalbėti ir užfiksuoti viską, kaip išgyvenau tą laikotarpį. Vaikystėje gyvenau
Šiandien man skaudžiausia tai, kad praradau tėtį dar jam esant gyvam. Tai sunkiausias prisipažinimas
Prieš pusantrų metų su žmona tapome tėvais gimė nuostabi mūsų dukrelė. Nepaisant to, kad mūsų mažylei
Kiek kartų jam sakiau, kad neturėtų vesti jos. Net prieš pat vestuves maldavau jo to nedaryti.
Aš ir mano vyras išleidom sūnų gyventi į mūsų butą, o patys persikėlėm į kaimą. Sūnus, kaip tikras lietuvis
Nors skubėjau namo, sustojau šalikelėje šalia vietinės atliekų aikštelės netoli Kauno. Tarp šiukšlių
Kitą rytą kaimynė vėl laikėsi mūsų tvoros. Mano žmona Ieva priėjo prie jos ir tyliai, bet tvirtai pasakė
Prisimenu, lyg tai būtų nutikę daug metų atgal, kai gimė antrasis mano sūnus. Jau ligoninėje mus aplankė
Kiekvieną naktį mano uošvė belsdavo į mūsų kambario duris lygiai trečią valandą ryto, todėl paslėpiau