Uncategorized
0426
Ar tikrai pastatėme savo namus veltui?
Ar tikrai pastatėme tą namą veltui? Tai mes statėme didelį namą veltui? susierzinęs tartė uošvė.
Zibainis
Uncategorized
0108
Vidurnakčio skambutis, pertraukiantis tylą.
Vidurnės naktį, kai tyla buvo taip gili, kad atrodė, jog pasaulis užmiršo kvėtėti, staiga sužvangė telefonu.
Zibainis
Dar tik vieną žodį pratark, Galina Vytauto, ką ir kam skolinga, ir valgysi per vamzdelį iki gyvenimo pabaigos
Galina Vitalijevna minkštas, apvalkantis balsas, kaip šiltas kisielius, užpildė nedidelę virtuvę.
Zibainis
Uncategorized
0178
Turtingi seneliai, bet atstumti: kodėl atsisakome jų paramos pirmajam buto įnašui?
Turtingi seneliai, bet be paramos: kaip nenorime jų pagalbos dėl pirmo įnašo Mano vyro, Dariaus, tėvai
Zibainis
Uncategorized
048
Moteris atsiliepė vyrui po metų – ir pasakė paskutinį žodį…
**Dienoraštis** Vakar prisiminiau tą akimirką, kai jis ją pavadino nieku prieš savo meilužę.
Zibainis
Uncategorized
0680
Sužeista širdis ir viltis, kuri veda prie naujų džiaugsmo akimirkų
Aušra, jau viskas baigta tarp mūsų! šaltai ištarė Andrius. Aš noriu tikros šeimos, noriu vaikų.
Zibainis
Jis palinko prie savo mirštančios žmonos ir sušnibždėjo jai keletą žodžių… Vos po kelių minučių jis gailėjosi tų žodžių
Jis palinkojo prie savo mirštančios žmonos ir pašnibždėjo jai ką nors Vos po kelių minučių jis gailėjosi
Zibainis
Uncategorized
0264
Kad neliktų likimo valioje
Gražioji ir laisvą dvasią turinti Austėja įsimylėjo, ir įsimylėjo tokį gražuolį Dovilą, kad net pačiai
Zibainis
Uncategorized
0103
Su drebančia širdimi ji pabeldė į senų Vilniaus namų duris. Tylos atgarsis atsiliepė tuštumo aidu.
Su drebėjančia širdimi jis pasibeldžiau į duris. Tylos atsakymo nelaukdamas, iš kišenės išsitraukiau
Zibainis