Žinotum, kuo tavo dukrelė sostinėje užsiima, išvis jos neminėtum. Ir juo labiau nesigirčiau.

Vakaras buvo ramus, saulė leidosi virš kaimo kelio, kurį kirtė maži laukai. Mašinų pravažiuodavo nedaug

Kantryk, dukre! Dabar tu kitoje šeimoje, ir jų įpročius turi gerbti. Tu ištekėjai, ne svečiu atėjai.

Mano vyras ir jo šeima išmeta mane su kūdikiu į lietų, bet aš pakilus aukščiau, nei jie kada nors įsivaizduoja.

Edvardas Granauskas stovėjo durų kelyje, o jo širdis plakė kaip pamišusio vilko, kai stebėjo, kas vyko priešais.

Negaliu suprasti, iš kur tau tokia stipri pavydulystė. Negaliu. Kiekvieną dieną nuo tada, kai pradėjome

Gegužės 15 d. Mama klykia: “Tu išdavai mane!”, o tėtis nyksta be žodžių. Gabija gulėjo gilų