Uncategorized
025
Pradėkime nuo pačių pradžių
Tyla. Tokia gili, kad Rokas iš pradžių net nesuprato, kas jį pažadino. Nebuvo žadintuvo, nesiklostymo
Zibainis
Uncategorized
0443
Galina Petrova taip smarkiai griebėsi voko, kad visi nustėrė, o šaukštai sužvangė lėkštėse. Jos rausvai raudoni nagai beveik įsirėžė į popierių. Tačiau notaras tvirtai padėjo savo delną ant jos rankos.
Galina Petrauskienė taip smarkiai griebėsi už voko, kad visi nustėrė, ir šaukštai sužvangė ant lėkščių.
Zibainis
Uncategorized
0112
– O tu man siūlai su kūdikiu bėgti du kilometrus, kad duonos nupirkti? Iš viso, aš jau nebežinau, ar mes su Varėja tau reikalingi ar ne.
O tau gi pasiūlai bėgioti du kilometrus su kūdikiu, kad pirktum duoną? Ir vis dėlto, aš jau nežinau
Zibainis
Uncategorized
057
Vaistas nuo nemigos
Aistė leidžia sau pabėgti į tėvų sodybą savaitgalį. Savaitė buvo sunkiai dirbta, po dienos, kai ji beprotiškai
Zibainis
Uncategorized
01.1k.
– Mama… – tyliai tare Viktoras, kai jie liko vieni virtuvėje, – jau seniai galvoju, ar tau tai pasakyti.
Mama… tyliai tarė Vytas, kai liko vieni virtuvėje. Jau seniai galvoju, ar jums tai pasakyti.
Zibainis
Uncategorized
0217
Ką lemta išsipildyti, tas ir išsipildys
Kai nuėjo į kariuomenę mano draugas Antanas, aš, Aušra, stovėjau šalia jo, prispaudusi galvą į jo petį.
Zibainis
Uncategorized
0103
Kai Mercedes variklio ūžimas galutai dingo tarp medžių, tyla užgulė ant manęs kaip storas antklodis
Kai Mercedes variklo garsas galutai dingo tarp medžių, tyla nusiverdė ant manęs kaip storas antklodė.
Zibainis
Uncategorized
036
Atsiprašau, kad nenusipelniau jūsų lūkesčių!
2025vasario 13d., šeštadienis Atsiprašau, kad nesugebėjau patenkinti jūsų lūkesčių. Viskas įvyko tarsi
Zibainis
Uncategorized
079
„Nesu tikra, ką daryti. Mano sūnus visada gina žmoną — net kai ji klysta“
Nežinau, ką daryti. Mano sūnus visada stovi šalia žmonos net tada, kai ji klaidinga. Aš jau nepažįstu
Zibainis