2024г. 16распаįrašas Vis dar sunkiai galėjau patikėti, kas vyksta mano gyvenime. Ar tikrai pagaliau turime

Išlaikyk, dukra! Dabar esi kitoje šeimoje, todėl turi gerbti jų tvarką. Tu ne svečiuojiesi, o susituokai.

20260615 Šiandien vėl susirinkau į savo daržą su mažais, elegantiškais šakutėmis rankoje, bet netikėtai

20260615, penktadienis Aš, Aistė Petrauskienė, sėdžiu virtuvės stalui su šalta kava, kai į priekį atsiveria

Mano vardas Tomas Vaitkus. Šešiasdešimtmetis esu, o sename Vilniaus senamiesčio rūmuose veikiu nedidelę

Aistė, ar gavai kvietimą iš Ritos? Gavau. Bet aš neketinu eiti į tą vestuves, šaukiau į ausį. Kaip neketini?

Kai Aistė traukė virvę, kuria buvo surišta maišas, medžiaga pradėjo lėtai išsiskleisti, švelniai šnabždėdama.

Nesėdėjau po medžiu, kaip paprastai miega pavargę arba klajantys šunys, bet tiesiai ant autobuso stotelės suoliuko.

Po treniruotės Ugnė skubėjo namo, pažadėjusi vyrui pasigaminti žuvų sriubą. Įsivažiavusi į butą, ji sužavėjo









