Štai ką turiu pasakyti, netrukus pas mus atvyks svečiai, todėl turite kažkur išvykti. Jūs patys žinote
Aš neketinu baigti studijų per trisdešimt metų, nes po to mane laukia depressija. Tegul tie, kurie lankė
Vytą išgriovė. Vėl. Trečią kartą per jo trumpą gyvenimą. Panašu, kad jam niekas nepadeda. Vos metai o
Žvaigždėmis apšviestos miesto dienos šešėliai, tamsūs ir sunkūs, skleidė neįveikiamą tyla, tiktai retomis
Įkvėpdamas giliai, tarsi renkdamas jėgų prieš šuolį į nežinomą gylį, Ugnė Kazlauskaitė įžengė per biuro
Nuo tada, kai ilgą laiką nebuvo jokios žinios apie mano žingsnele, Žydrūnę, pradingau beveik nerimauti.
2024gegužės 12d., Penktadienis Šiandien vėl stovėjau prie Vytauto kapo, šalto akmenų šeimos kapinės Trakų šlache.
Aš šventinu šešiasdešimt metų. Pirmą kartą gyvenime jaučiu, kad dingo neva ne vaikams, ne anūčiams, ne
Jūs juokaujatės, pasakė Viltė, žiūrėdama į Vytautą Petrauską plačiai atvertomis akimis. Jis tikrai nusukosi galvą.