Paskutinis iškvietimas Nuo pat ryto Jogilės neatleido keistas nuojautos debesėlis tarsi kažkas netikėto

Mano taisyklės Ne, Mantai, kaip gerai, kad atvažiavai! sakė Aldona Petronienė, atsisėdusi prieš sūnų

Karo katedroje dėstė viena daktarė. Visą gyvenimą ji dirbo vaikų ligoninėje. Ji papasakojo įdomų dalyką.

Laisvė būti laimingam Dovydai, palauk! Na, sustok… Dovydas kiek sulėtino žingsnį, atsisuko.

Svetimo tėvo šešėlis Aušra (mama) Šukės Mano vardas Aušra, man trisdešimt penkeri. Visas mano pasaulis

Nesimpatiška Gabija Dieve mano, ar čia vyras? Nesusipratimas kažkoks! Nejaugi pati Gabija nemato, už

Ačiū už tėtį Ką pasakė policijoje? tyliai sušnabždėjo Miglė, kai mama padėjo telefoną ant stalo.

Atleidimas ir naujas gyvenimas be jo Kai Algimantas išvažiavo tą naktį, Ieva dar ilgai sėdėjo nejudėdama.

Sūnau, aš nenoriu, kad jūsų šeimoje būtų nesantaika dėl manęs! Nuvežk mane į senelių namus!