Onkyras, senas vienišas senolis, gyveno prie krašto, kurio visi kaimo gyventojai nepasidėjo.

Ne, dabar atvykti tikrai nereikia. Pagalvok, mama, kelias ilgas, visa naktį traukinyje, o tu nebesenai jauna.

Sako, kad su amžiumi tampi nematoma Kad jau nesi svarbi. Kad trukdai. Tai sakoma tokia šalčio pilna tyla

– O, labas, drauge! prisėdo šalia Liucijos ant kėdės Ingrida. Kaip seniai nesimatėm. Kaip laikaisi? –

Štai, žiūrėk, tikrai ji! Sakau tau! pašnibždomis kreipiasi išdidi moteris į šalia stovintį vyrą, atrodančiu

Anyta man pasakė per visų akivaizdoje, kad esu čia laikinai ir aš leidau jai pačiai sau pasakyti nuosprendį.

Oi, išeik iš čia, niekada tavęs nebuvo mylęs! šaukia Mikas po jaunos žmonos, kuri su mažuoju sūnėliu

– Ar galėtum išskolinti 50 eurų? Pinigų neturiu, o benzinas pasibaigęs, baigėsi balsu įrašytas

Kai jis atsivedė savo meilužę mūsų vestuvių metinių vakarienės proga, aš jau rankoje laikiau nuotraukas









