Niekuž, Slavke! Nesikuk, Naujaisiais vakarais puikiai laukei! Čia jau savo miestas. Slavkas išlijo iš

Lietus plūdo su nepertraukiama aštrumu, tarsi dangaus ranka norėtų nuplauti kiekvieną Vilniaus gatvės kampą.

Kam atėjote? numetė jaunuolis, sėdintis už registratūros pulto, net nepakėlęs akių nuo savo išmaniojo telefono.

Akmens moteris Giedrę Vytautienę ligoninėn atvežė greitoji ją rado pargriuvusią Vilniaus gatvėje, šlapioje

Gamyklos ceche vyrai dažnai juokaudavo dėl Dariaus Pavardenio pavardės. Kartais prisidėdavo ir moterys

Ar tikrai ją, tą nuolankią, kaip pabėgusio vilko moterį jos mamą?. Jos žodžiai: Tu mano jaunystės klaida

Saulė, bet žiemos ten šalta! Reikės krosnies, medžių pjušti! Mamyt, tu visuomet buvai kaimo, vaikystėje

Prieš dvejus metus netekau žmonos. Atrodo, gyvenimas pasidalino į dvi dalis iki ir po tos dienos.

20260604, ketvirtadienis, Vilnius Šiandien vėl sugrįžau namo po ilgos dienos darbe Kauno grūdų gamyklos linijos.