„Ačiū tau, Joneliuk! Nežinau, ką be tavęs daryčiau“, – užsidegė pranešimas ant vyro telefono ekrano.

Greta vėl vakarieniavo viena. Laikrodis jau rodė devynias vakaro, o nuo Martyno – nei skambučio, nei žinutės.

Pirmasis žiemos diena prasidėjo ne taip, kaip tikėtasi. Algai reikėjo eiti į darbą, o oras buvo tiesiog baisus.

— Šiandien senus daiktus rūšiavau, — tarė Vytautas Kazimieraitis, — ir atsitiktinai radau laišką palėpėje…

Birželio istorija Visa tai prasidėjo nuo to, kad vaikiški batukai, kuriuos mano pažįstama Lina džiovino

Jurgita dar kartą vakarieniavo viena. Laikrodyje jau buvo devinta, o nuo Vytauto nei skambučio, nei žinutės.

Vakar buvau vieniša su savo mintimis, nors už lango mašinų šviesos mirgėjo, o žmonės skubėjo savo reikalais.

Dienoraštis. Netikėtai išvystyta. Gabija bėgo prekybos centre, apkrauta maišų, apvažiuodama žmones eskalatoriuje.

– Aš čia senus daiktus ruošiuosi išmesti, – tarė Algirdas Kazlauskas, – ir atsitiktinai rūsyje radau
