Dešimt metų tylėjo „Baik tylėti!“ – suriko Lina, pliaukštelėjusi delnu į stalą. „Dešimt metų kentėjau

– Tu Eglė? Vyčaslovo žmona? – Taip… O kas klausi? – Nesvarbu. Svarbu, kodėl atėjau! Grūskis daiktus

Žmona neužleido slenksčio Vytautas stovėjo prieš žinomus duris, dvejojęs ar spustelėti skambutį.

Stovėjau prie žinomo buto durų, rankoje didelė kuprinė su daiktais. Kabligaliuose žvangė mano buto raktai

Tave šeimoje nebėra – Tave čia nėra! – Elenos balsas drebinosi pykčiu. – Supranti? Šioje šeimoje tavęs nebėra!

Šeimoje tavęs nebėra „Tavęs čia nebėra!“ – Elenos balsas drebojo nuo pykčio. – Supranti? Šioje šeimoje

Vakaro šviesa švelniai skverbėsi pro tules. Austėja padėjo ant stalo dvi lėkštes su vakariene ir žvilgtelėjo

Paprastai tokiais kaip aš sakoma – “ji turi dovaną”. Bet aš tai visada laikiau bausme.

Paprastai apie mane sakytų “ji turi išskirtinį talentą”. Bet aš tai visada laikiau bausme. Tačiau viskas









