Zibainis – Page 4

– Žina, tavo anūkai iškrapštyjo visus mano mėlynių krūmus! Kaimynė net nesijaudino. – Na, ką gi? Tai vaikai. – Kaip? Jie sunaikino visą derlių! – Tonija, kodėl liūdna? Tai tik uogos.

Zinaida, tavo vaikų anūkai nusižudė visus mano obuolius! Net kaimynė net nepasižiūrėjo. Ką?

— Mama, gal leiskime senelę pasiklysti? Tokiu atveju visiems bus geriau, — iššūkio kupina Marija pasakė.

Mama, kiek dar gali? Ar visą gyvenimą turėsi mus skųsti? ašskųsčiui atsako penkiolikos metų Aistė.

Matau tave, ne bėk toliau. Ką tu veiki mūsų laiptų namuose? – Katinas apgailestaujančiai žiūrėjo, tyloje, kai šerkšno suneramintos letenos glostė savo pėdas, nuo kailio ištirpusio ledo lašelio susikaupusios mažos ledo lašės kraštą. Lyg sakytų: suklydau, taip nutinka, atleiskite…

Kai šitas sudirgęs, pūkuotas katinas įsiveržė į kiemo kištuvą, visi jau nebepamindavo, kas prieš kelias

Matau tave, ne slepkis. Ką veiki mūsų laiptinėje? – Katė žiūrėjo atgailiai, tyliai šlapdama šaldytų letenų letenus ant kailio, iš tirpstančio ledo susidariusį mažą leduką. Lyg sakytų: suklydau, taip nutinka, atleiskite…

2023m. rugsėjo 12d. Dienoraštis Vėlgi, kai šios nešvarios, išblukusios kailio spyglių šešėlis prisijungė

Istorijos tęsinysJis žingsniavo per miglotą mišką, jaudindamas širdį viltimi, kad pagaliau atras paslėptą senovinį lobį.

Ryto rytą tas pats patalynės kraštas, kuris naktį mane sudaužė, vėl susidūrė su manimi. Akys degėjo

Istorijos tęsinysMūsų herojus susidūrė su senovės paslaptimi, kuri galėjo pakeisti visą jo likimą.

Rytą tą patį lovos kraštą rado man, kur naktys buvo susprogdžiusios. Akys degė, burna džiūvo, galva širdavo.

— Tu šiandien sakėi, kad susituokei su manimi, nes esu „patogi“! — Ir ką? — jis pakėlė pečius. — Ar tai blogai?

Šiandien sakiai, kad paklivai į mano širdį, nes esu patogi! Ir ką? nusilepė pečiais. Ar tai kažkas blogo?

— Mama, pasimėgavome mūsų vasaros namelyje ir grįžk atgal, — poterė išvarė svoką iš savo sklypoNors jie iškeliavo, širdyje liko nemaloni prisiminimų skausmas, primenantis, kad šeimos santykiai ne visada lengvi.

Aistė vis dar negali patikėti, kas vyksta. Ar pagaliau jie turi savo kaimo sodybą? Jie svajojo apie tai

– Mama, pasimėgavome mūsų vasarnamyje ir grįžkite atgal, – svokra išvarė svokrinę iš savo sklypoPrieš išskrendantis šūksniu, mama sukvėpė paskutinį įkvepiančio vėjo šniokštą ir išsigando, kad jos vaikų džiaugsmas vėl taps šeimos susitaikymu.

Eglė vis dar negali patikėti, kas vyksta. Ar pagaliau jie įsigijo savo svajonių sodybą? Jie svajojo apie