Uncategorized
0100
Metus senolė šėrė benamį šunį prie laiptinės. Vieną rytą šuo neįleido jos į liftą – po minutės trosas nutrūko.
Ona Petrauskienė metus šėrė benamį aviganį prie laiptinės, nors kaimynai niurnėjo. Bet tą rytą šuo staiga
Zibainis
Uncategorized
034
– Kad iki vakaro katino laiptinėje nebūtų, – šaukė namo valdytojas. Per 30 laipsnių šaltį.
Ona Petrauskienė stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip šaltis piešia ant stiklo raštus. Žadėjo minus trisdešimt.
Zibainis
Uncategorized
028
Benamė katė kiekvieną vakarą ateidavo į balkoną ir miauksėjo. Kai atidariau duris, ji nuvedė mane prie apleistų kačiukų namo rūsyjeI scooped them up gently, and from that night on, both the mother cat and her kittens had a warm home.
Kiekvieną vakarą prie mano balkono landė raudona katė. Ji miaukė taip, tarsi prašyčiau pagalbos – nedavė
Zibainis
Uncategorized
066
Katė neprileido šeimininkės prie sofos: kai baldą atstūmė, visi aiktelėjoPo sofa buvo rastas senas, rankomis siuvinėtas linas su šeimos herbu, kuris, kaip manyta, buvo prarastas prieš kelis dešimtmečius.
Jau dvi savaites Murkė šnypščia ir drasko, neprileisdama šeimininkės prie senosios sofos. Daiva beveik
Zibainis
Uncategorized
032
Mokytoja atėmė mergaitės telefoną. Ji nežinojo, kad tėvas jau važiuoja į mokyklą.
— Paskambinsiu tėčiui, — tarė mergaitė prie pirmojo suolo ir prispausdama telefoną prie krūtinės taip
Zibainis
Uncategorized
0149
Na ką, parodyk savo kaimietę! Nusišypsojo motina. Bet išvydus Viką nutilo.
Na, tai rodyk savo kaimietę! — šyptelėjo motina, peržengdama erdvios, švelnios vakaro saulės užlietų
Zibainis
Uncategorized
0101
— Tu nevažiuosi į savo motinos laidotuves. Man reikia mašinos, — pasakė vyras. Rūta atsistojo, paėmė rankinę ir išėjo. Visam laikui.
Telefonas nutilo. Rūta stovėjo virtuvės viduryje, abiem rankomis spausdama jį prie krūtinės.
Zibainis
Uncategorized
082
– Tylėk, neiššukuota kolūkiete! – rėkė vyras ant Vikos. Ji tyliai nusišypsojo, o rytą vyras neteko darbo, žmonos ir buto.
Ilgą valgomąjį stalą užgriuvo brangūs patiekalai ir pasipūtimas. Viktorija pastatė prieš anytą porcelianinę
Zibainis
Uncategorized
022
MaištininkasJis išėjo į tamsią naktį, palikdamas už nugaros sudegusį tiltą ir tylų miestą.
Jis ištiesia ranką, norėdamas paglostyti grėsmingą gyvūną, bet katė trukteli į šoną ir kažkaip keistai
Zibainis