Uncategorized
09
Mano norų sąrašas
Uždaras, sandėlinis prieangis spindėjo nuo medžiagų dėžių. Ignas Petrauskas, raudonuojantis nuo krūvų
Zibainis
Uncategorized
016
Tiesiog gyventi: kasdienybės džiaugsmai ir iššūkiai
Linas Kazlauskas stovėjo prieš didžiulį panoraminį langą savo naujame bute dvidešimt antrajame aukšte.
Zibainis
Uncategorized
044
— Nesupratau, tu ką, užraktus pakeitei? — įsiuti pradėjo jis. — Pusvalandį negalėjau…
Nepasipratote, ar keitėte spynas? piktai pradėjo Mantas. Šią pusvalandį negalėjau įeiti Tavo daiktai
Zibainis
Uncategorized
0226
Mažytei Monikai nepavyko suprasti, kodėl tėvai jos nemylėjo.
Maža Onutė niekaip negalėjo suprasti, kodėl tėvai jos nemėgo. Tėtį ji erzindavo, o mama, atrodo, mechaniškai
Zibainis
Uncategorized
046
Kodėl taip anksti? – sumišęs ištarė vyras.
– Ką čia taip anksti? šlamštas, neapsikraustęs, iškėsė Algirdas. Ugnė atidarė savo buto duris su
Zibainis
Uncategorized
0141
Tu man ne žmona: juk niekada nėjome į RSS, tiesa?
Tu man ne žmona: mes juk niekada nebuvo į registro skyrių, tiesa? Kokia aš tau žmona? Ar mes buvom vestuvėse?
Zibainis
Uncategorized
020
Kai rudenį Vladas susirgo, viskas pasikeitė. Kaimynai paskambino: – Andrių, atvažiuok. Tavo tėtis guli, pats nepabunda.
Kai rudenį Voldimiras susirgą, viskas pasikeičia. Kaimynai skambina: Andriumi, skubėkite. Jūsų tėvas
Zibainis
Uncategorized
045
JIS KARTU SU MUMIS GYVENS…
Aš stovėjau prie durų, kai skambutis, švelnus toks, kaip šviečiančios žvakės šviesa, pranešė, kad kažkas ateina.
Zibainis
Uncategorized
010
KELIONIŲ PALYDOVĖ
20251110, vasaros vakaras Šiandien keliaujau iš Vilniaus į Kauną greituoju traukiniu. Vairuotojas, jau
Zibainis