Saulė negalėjo pakęsti tų dienų, kai į vaikų namus užsukdavo galimi įtėviai. Per septynerius metus ji
Oi, negali būti! Justina vos nesudraskė vairo, išvydusi pažįstamą juodą džipą prie savosios “
Ramunė, turiu tau kai ką pasakyti. Ramunė Kazlauskienė stovėjo prie viryklės ir maišė burokėlių sriubą.
Prisimenu tuos laikus lyg migloto sapno dalį Vilniaus pakraščiuose, kai buvau ką tik grįžusi į darbą
Įsivaizduok, stoviu prieš tokį rimtą vyrą, jog atrodo, tarsi prieš jį būtų ne pavargusi moteris su kūdikiu
Laukimo terminas dar nepraėjo Ponia, ar jūs bent suvokiate, kas aš tokia? Birutė Petronienė iš pradžių
Viktoras vingiuotu keliu važiavo pro apleistą Dzūkijos kaimelį. Staiga jo akis užkliuvo už merginos
Jis stovėjo prieš mane lyg būtų priešais brangius skaičius, ne moterį su kūdikiu ant rankų.
Prisimenu tą dieną, lyg viskas būtų įvykę vakar, nors dabar jau praėjo tiek metų. Man buvo aštuoniasdešimt dveji.