Uncategorized
0319
Neseniai lankiausi pas savo marti, o namuose ir tvarkymą prižiūrėjo samdyta moteris Visada sakiau sūnui, kad būsimos žmonos finansinė padėtis mums nesvarbi, todėl jis laimingai vedė Mariją, kuri visada gyveno kukliai ir niekada neturėjo daug pinigų. Po vestuvių vaikai įsikūrė name, kurį jiems nupirkome ir suremontavome kartu su vyru. Mes stengiamės jiems finansiškai padėti, vis atvežame maisto. Marti neseniai pagimdė mano anūką, todėl šiuo metu nedirba, o sūnus turi paprastą darbą ir uždirba vidutiniškai. Galite įsivaizduoti, kaip jaučiausi, kai užėjusi į jų namus pamačiau nepažįstamą moterį, kuri ten tvarkėsi. Pasirodo, marti pasisamdė namų tvarkytoją vietoj to, kad pati rūpintųsi buities reikalais. Kaip ji sau tai gali leisti? Kur jos sąžinė? Tą moterį išvariau – juk vis dar mano namai! Ir ji valo už mano pinigus. Iš kur mano vaikai turi pinigų tokioms paslaugoms? Nusprendžiau palaukti marti, kol ji su anūku grįš iš lauko. Kai sugrįžo, pradėjau kalbėtis. Marti ramiai paaiškino: – Mama, aš esu blogerė ir motinystės atostogose uždirbu visai neblogus pinigus, todėl man tikrai prireikė pagalbos namuose. Kas per tas „blogeris“? Ar tai rimtas darbas? Ar už tai tikrai moka? Nenoriu, kad svetimas žmogus tvarkytų mano namus. – Jei jau taip gerai uždirbi, sumokėk man – aš pati tvarkysiu namus ir čia svetimoms vietos nebus! – pasakiau. Marti tik sumurmėjo ir nuėjo maitinti anūko. Laukiau sūnaus, norėjau išgirsti jo nuomonę, o jis atsakė: – Mama, aš žinojau apie tą tvarkytoją. Marija tikrai daug dirba, o aš pats po darbo noriu laiko leisti su sūnumi, tad nematau čia problemos. Nesuprantu jaunimo – kaip jie gali sau tai leisti? Nubėgau pas vyrą, o jis tik atsakė: – Nesi kiškis į jaunų gyvenimą! Jie jau suaugę ir patys viską spręs! Seniai buvau taip supykusi. Esu tikra, kad elgiuosi ir sakau tinkamai! O jūs ką manote apie tai?
Prieš kelias dienas lankiausi pas savo marčią, ir žinok, mano nuostabai, namuose tvarkėsi kažkokia moteris
Zibainis
Uncategorized
09
Nė viena močiutė negali pasiimti vaiko iš darželio. Turiu mokėti milžiniškas sumas už priežiūrą.
2025m. spalio 12 d., Ketvirtadienis Šiandien vėl visos močiutės atsisako pasiimti vaiką iš darželio
Zibainis
Uncategorized
061
– Svitlana, bet ten žiemą šalta!
Labas, miela! Noriu papasakoti, ką šį savaitgalį su manimi vyko su mama Giedre, ir jos dukra Sofija.
Zibainis
Uncategorized
023
Žmogiškumo akimirka: Gruodžio vidurys vėjotame Lietuvos provincijos autobusų stotyje, kai skubanti moteris, ryškiai išsiskirianti tarp vietinių, pamiršta savo užimtos sostinės gyvenimą ir, padėdama nepažįstamajam — liguistai silpnam vyrui, — atranda tikrą žmogišką ryšį, kuris trumpam suburia visus aplinkui ir leidžia iš naujo pažvelgti į save be kasdienės sėkmės ir neprieinamumo kaukės
Likti žmogumi Gruodžio vidurys mieste N buvo keistas darganotas, vėjas lyg gyvas vaikštinėjo po visur
Zibainis
Uncategorized
018
Tai visi jie vienodi
Domas, ar tikrai? Vėl tie nemėgstami rožės? Austėja susiraukė lūpų, žiūrėdama į gėlių puokštę.
Zibainis
Uncategorized
09
Du puokštės mamai
Du buketai mamai Mano vaikystės prisiminimuose vienas mažas berniukas, Domantas, turėjo vieną mylimiausią
Zibainis
Uncategorized
0159
Neliesk mano mamos daiktų, – įsitempė vyras: Slava griežtai gina mamos atminimą, kai žmona Olga nusprendžia išmesti jos drabužius ir daiktus, o širdį drasko ginčas dėl praeities prasmės bei namų erdvės – jautri istorija apie atsisveikinimą, kaltę ir pagarbą mirusiųjų palikimui lietuviškoje šeimoje
Nepalik mano mamos daiktų ramybėje, išsprūdo man iš burnos, kai įžengiau į namus ir pamačiau Ievą, žmoną
Zibainis
Uncategorized
013
Kodėl išmetė Pronių?
Automobilis priprisuka prie šiukšlių konteinerio. Ant betono aikštelės krenta didelė pilka šluostė.
Zibainis
Uncategorized
020
„Mano kelionė ligoninės koridoriais ant kėdės: patirtis, kurios nepamiršiu“
Manęs vežė ant prijuostės per plačius regioninės ligoninės koridorius Kaune. Kur nuveš? paklausė viena
Zibainis