Išsilaisvinimas Gabija pabudo nuo įkyriai cypiančio, ryžtingo telefono skambučio. Tas garsas įsiveržė

Kerštas atšaldytas laiku: Kaip išvarytas posūnis grįžo atsiimti skolos po penkiolikos metų…

Rasa guli ant sofos, įsistebeilijusi į lubas. Neramios mintys neleidžia jai užmigti. Ir kaip čia užmigsi

Tai klausyk, drauge, turiu tau papasakoti, kas pas mus nutiko vieną neįprastą Naujųjų metų vakarą.

Sūnau, aš nenoriu, kad dėl manęs išsiskirtum su žmona! Nuvėžk mane į senelių namus! Prieš pusę metų pasikviečiau

Vos gyva kalytė dengė mažytį gumuliuką, o žmonės eidavo pro šalį, nežiūrėdami Aš, Andrius, kaip visada skubėjau.

Puikybė kainuoja Austėja, gal galėtum paskolinti man kelis daiktus? su viltimi balse paprašė Ramunė

Ligoninės lova, kur baigėsi vaikystė Mano dukterėčia buvo dvylikos, kai jos vaikystė nutrūko ne kieme

Sostinės prabanga alsuojančiame viešbutyje, Žalvario salėje, visas apšvietimas stebino nuo šviestuvų