Uždaras, sandėlinis prieangis spindėjo nuo medžiagų dėžių. Ignas Petrauskas, raudonuojantis nuo krūvų

Linas Kazlauskas stovėjo prieš didžiulį panoraminį langą savo naujame bute dvidešimt antrajame aukšte.

Nepasipratote, ar keitėte spynas? piktai pradėjo Mantas. Šią pusvalandį negalėjau įeiti Tavo daiktai

Maža Onutė niekaip negalėjo suprasti, kodėl tėvai jos nemėgo. Tėtį ji erzindavo, o mama, atrodo, mechaniškai

– Ką čia taip anksti? šlamštas, neapsikraustęs, iškėsė Algirdas. Ugnė atidarė savo buto duris su

Tu man ne žmona: mes juk niekada nebuvo į registro skyrių, tiesa? Kokia aš tau žmona? Ar mes buvom vestuvėse?

Kai rudenį Voldimiras susirgą, viskas pasikeičia. Kaimynai skambina: Andriumi, skubėkite. Jūsų tėvas

Aš stovėjau prie durų, kai skambutis, švelnus toks, kaip šviečiančios žvakės šviesa, pranešė, kad kažkas ateina.

20251110, vasaros vakaras Šiandien keliaujau iš Vilniaus į Kauną greituoju traukiniu. Vairuotojas, jau