Aš riktelėjau pro langą: Mama, ką tu taip anksti? Sušalsi juk! Ji atsisuko, pamosikavo kastuvu kaip koks
Močiute, ar galėčiau kuriam laikui pas tave pagyventi? susigraudinusi paklausė Eglė. Nebegaliu daugiau
Saulius, viską suprantu, bet aš nesamdyta tavo mamai virėja, piktai sušnibždėjo Austėja, įmetusi į vežimėlį
Saulius, viską suprantu, bet tavo mamai aš nekviesta tapti jos virėja, su pikta nuoskauda ištarė Birutė
Viskas kaip šiandien atmintyje: vėlyvas lapkričio vakaras, pro langą dulksna su pirmuoju sniegu, vėjas
Mano vardas Raminta Jakštienė, man trisdešimt ketveri, ir išdavystė į mano gyvenimą atėjo ne kaip žaibas
Niekada nebūčiau galvojusi, kad mano vestuvių diena taps žiauriausio pažeminimo scena. Mano vardas Rūta
Gediminas, aš viską suprantu, bet aš tavo mamai virėja nesamdyta, piktai sušnibždėjo Skaistė, įmesdama
Vakaras, kai viskas kažkaip apsivertė aukštyn kojomis… Vis dar negaliu atsigauti po svečiavimosi