Uncategorized
028
Benamė katė kiekvieną vakarą ateidavo į balkoną ir miauksėjo. Kai atidariau duris, ji nuvedė mane prie apleistų kačiukų namo rūsyjeI scooped them up gently, and from that night on, both the mother cat and her kittens had a warm home.
Kiekvieną vakarą prie mano balkono landė raudona katė. Ji miaukė taip, tarsi prašyčiau pagalbos – nedavė
Zibainis
Uncategorized
066
Katė neprileido šeimininkės prie sofos: kai baldą atstūmė, visi aiktelėjoPo sofa buvo rastas senas, rankomis siuvinėtas linas su šeimos herbu, kuris, kaip manyta, buvo prarastas prieš kelis dešimtmečius.
Jau dvi savaites Murkė šnypščia ir drasko, neprileisdama šeimininkės prie senosios sofos. Daiva beveik
Zibainis
Uncategorized
030
Mokytoja atėmė mergaitės telefoną. Ji nežinojo, kad tėvas jau važiuoja į mokyklą.
— Paskambinsiu tėčiui, — tarė mergaitė prie pirmojo suolo ir prispausdama telefoną prie krūtinės taip
Zibainis
Uncategorized
0144
Na ką, parodyk savo kaimietę! Nusišypsojo motina. Bet išvydus Viką nutilo.
Na, tai rodyk savo kaimietę! — šyptelėjo motina, peržengdama erdvios, švelnios vakaro saulės užlietų
Zibainis
Uncategorized
0101
— Tu nevažiuosi į savo motinos laidotuves. Man reikia mašinos, — pasakė vyras. Rūta atsistojo, paėmė rankinę ir išėjo. Visam laikui.
Telefonas nutilo. Rūta stovėjo virtuvės viduryje, abiem rankomis spausdama jį prie krūtinės.
Zibainis
Uncategorized
081
– Tylėk, neiššukuota kolūkiete! – rėkė vyras ant Vikos. Ji tyliai nusišypsojo, o rytą vyras neteko darbo, žmonos ir buto.
Ilgą valgomąjį stalą užgriuvo brangūs patiekalai ir pasipūtimas. Viktorija pastatė prieš anytą porcelianinę
Zibainis
Uncategorized
022
MaištininkasJis išėjo į tamsią naktį, palikdamas už nugaros sudegusį tiltą ir tylų miestą.
Jis ištiesia ranką, norėdamas paglostyti grėsmingą gyvūną, bet katė trukteli į šoną ir kažkaip keistai
Zibainis
Uncategorized
089
Vyras sakė, kad be jo aš pražusiu. Aš nesiginčijau – ir padariau viską savaip.
— Aš atšaukiau meistrą ir vamzdžių pristatymą. Pasėdėsi savaitgalį be vandens — suprasi, kas tuose namuose
Zibainis
Uncategorized
080
„Man reikia vyro savaitgaliui, o ne visam gyvenimui – aš jau per daug gerai įsitaisiusi“ Atvira 52-ejų moters pozicijaJi nusišypsojo, užsitraukdama kavos puodelį, ir pagalvojo, kaip gera būti laisvai nuo įsipareigojimų, kurie kažkada atrodė tokie svarbūs.
Man reikia vyro savaitgaliui, o ne gyvenimui – jau per gerai įsitaisiau. Tokią atvirą poziciją dėsto
Zibainis