Neesik, mama. Šeimos istorija Yra toks lietuviškas posakis: žmogus ne kriaušė iškart neperprasi.

Kartą per mėnesį Elena Kazimieraitė prispaudė prie krūtinės šiukšlių maišelį ir sustojo prie skelbimų

Žvelgiant į tuštumą Tomas ir Rūta susituokė, kai abiem buvo po devyniolika. Jie negalėjo nei dienos

Ji nebuvo vieniša. Paprasta istorija Vėlyvas žiemos rytas brėško lėtai, o kieme valytojos skardžiai krebždėjo

Tuščia suoliukas Sergejus Petraitis pasideda termoso ant kelių ir dar kartą patikrina dangtelį, ar nepraleidžia.

Mama, čia mes, tavo vaikai… Mama… pažvelgė į juos. Birutė ir Stasys visą gyvenimą gyveno skurde.

Mano uošvis tikėjosi, kad visada jį remsime. Mano vyras augo laimingoje ir mylinčioje šeimoje Kaune.

Aš visuomet būsiu su tavimi, mama. Istorija, kuria norisi tikėti Močiutė Jadvyga vis nekantriai laukė vakaro.

Žinai, man visada atrodė, kad mano vyras mato mane tokią, kokia esu praktišką, ne itin moterišką, labai tiesią.









