Šeima virš visko Taip, aš rimtai ketinu atiduoti Rūtai pusę mūsų bendro turto, sakė Marius, stovėdamas
Man buvo trisdešimt šešeri, kai vedžiau benamę moterį. Po kelerių metų po vestuvių ir mūsų dviejų vaikų
Menas Šitas katinas tikra Velniop nuaina, Viltute! Nuo jo reikėtų kaip galima greičiau atsikratyti!
Paskutinis autobuso keleivis Žibintuvėlis buvo mažas, ne didesnis už smilių, ant pintos virvelės.
Sapnų gaudytojas Vėl?! Simona, Simute! Pabusk! Kitaip ji pažadins mažuosius! Laikyk ją! Elena nusirideno
Vestuvės po senųjų kaimo papročių priespauda Mažame Lietuvos kaimelyje aukštumos papėdėje, kur laikas
Vestuvės po senųjų kaimo papročių našta Sapnavau, lyg viskas vyktų neapibrėžtame laike ir keistose žemėse
Svetimi namai Ar žinai, apie ką mąstau? tarstelėjau vyrui, penktąsyk šluostydama tą pačią lėkštę.
Kad Rokas atvažiuos, seniai jau visas kaimas žinojo. Merginos ruošėsi, šukavo plaukus, drabužius derino.