Zibainis – Page 4

– Mergaitė, ko ieškai? – paklausiau aš. – Ieškau mamos, ar ją matėte? – Man įsibraukusi žvilgsniu pažvelgė šešerių metų mergaitė.

O, mergaitė, ką tu ten ieškai? paklausiau. Aš ieškau mamos, ar ją matėte? į mane rimtai žvilgtelėjo šešerių

Netikėta laimė RaimundoKai Raimundas netikėtai rado seną atvirkštinį raktą, jo pasaulis iš karto prisipildė neįtikėtinu nuotykių blyksniu.

20260611 Brangusis dienorašti, Šiame mažame Kernavės miestelyje, kur laikas teka ne pagal laikrodžius

Motina išleista sąlygiškai po to, kai tarnausi bausmę vietoje savo sūnaus; sūnus pardavė namą ir net neleidžia jai įeiti.

VeraSergejeva sustoja prie mažo namelio vartų, atlaikydama nugarą į plaštakų tvorą. Ji tiksliai bėgo

Istorijos tęsinysKai senas laivas išsiplaukė į miglotą ežerą, paslaptis, kurią nešė jo vėjas, pradėjo atskleisti savo paslaptis.

Jūratė Vaitkevičienė lėtai žengė ant tobuliai pjautos žolės, lyg žengtų ant scenos. Kiekvienas jos žingsnis

Vyras išsiuntė savo žmoną į ramų kaimo sodybą, kad sumažintų jos svorį, nes prarado sveiką protą, ir galėjo laisvai džiaugtis malonumais su savo sekretere.

Steponai, aš nesuprantu ko tu nori, sakė Austėja. Nieko ypatingo, atsakė Steponas, šypsodamasis silpnai.

Išdavystė, šokas, paslaptis.

Aistė Žilinskienė ruošė vakarienę, kai staiga pasiklausė durų skambesio. Ką tokį garsą turi galų gale?

— Kaip nepatogu jų jubiliejus, — sakė ji. — Jie rado laiko švęsti net kaime. Iki Linos pasiekė nepatenkinto vyro frazių fragmentai. Ji suvokė, kad vyro brolis pakvietė juos į 25‑metį bendro gyvenimo, arba, kaip sakoma, į sidabrinį vestimą.

Koks nepatogus šis jų jubiliejus, šnibždėjo Lina, kai sapnas vėl sukosi aplink senąją granatą.

Aš susituokiau, kai man buvo 80 metų.

Kai mano anūka išmetė mane iš savo namų tik todėl, kad aštuoniasdešimtmetis vėl susituokiau, supratau

Galia su drauge vaikšto parke, kai staiga pamatė vyrą ir moterį, kurie apkabinasi, o vyras šnabždėjo kažką į ausį; moteris laimingai šypsosi, o Galia plačiai atvertomis akimis stebi juos, negalėdama atitraukti žvilgsnio – „Galia, kas čia? Galia!“ – nustebo draugė. – „Nieko, eikime“, – staiga sako Galia, ir mergaitės atsisveikina. Galia eina namo, manydama, kad tai tiesiog neįmanoma: „Tėti, kaip taip?! Kaip galėjai taip su mama?!“ – ji neįtikėjo matytu.

Gintarė su draugė Lėja vaikščiodavo Vingio parke, kai staiga iškrenta šviesus rūkas ir iš jo iškyla vyriškas