Rytą pabudau toje pačioje lovos pakrantėje, kur naktį susmukau tiesiog bejėgis. Akys degė, lūpos išdžiūvusios

Kokia puiki anūkė, Vasilijus Dmitrijaus, juodų akių, baltais dantimis. Koks ji šaknų? Ar ne tavo?

Mamos Rūta šviesi, o tėčio Marius tamsus kaip grikių duona. Jie myli vienas kitą iki galo ir po dviejų

Žinai, sėdėjau šį rytą nejudriame kėde, žiūrėdamas pro dulkinį langą į kiemą. Deja, mano ligoninės kambario

Matau tave, nesislėpk. Ko tu ieškai mūsų laiptinėje? katė kaltai žvilgtelėjo, tyliai kraipydama stingstančias

Kai durys užsidarė po Viltės Arkauskaitės, biure liko tik trys Eglė, jos maža dukra Lina, ir aukštas

Tamsia pilka katė sėdėjo prie veterinarijos klinikos durų. Verkė, o prie jos kojų gulėjo mažytė kačiukė

20250912, penktadienis Vakarai su Ugnė tapo nuobodūs, kaip beprasmis radijas. Ji ramiai, beveik tarsi

Šiandien noriu užfiksuoti savo mintis apie tai, kas nutiko vakar. Pas mane užsuko draugas Kazys Petkevičius