Pasiutusiai susigėdau dėl tepalo, įstrigusio po mano draugo nagais brangiame sekmadienio vėlyvuosiuose

Atsiprašau, teta Ramune, kad trukdau, gal galėtumėt truputį pasaugoti mano vaiką? Ant slenksčio stovėjo

Ar tikrai tu išprotėjai? Juk tai mūsų sūnus ne svetimas! Kaip tu gali jį išvaryti iš namų?!

Juodas katinas, vardu Marius, gyveno trisdešimtame daugiabučio aukšte Vilniaus širdyje. Jis niekada nebuvo

Iš mano buto lauk! pasakė mama Lauk, visiškai ramiai ištarė mama. Urtė šyptelėjo ir atlošė nugarą į kėdės

Šiandien pertraukos metu vėl amžinas ritualas triukšmas, juokas, kruopščiai į maišelius vyniojami sumuštiniai

Man 67-eri. Visą gyvenimą tvarkė rutina. Dirbau banke 42 metus tas pats rašomasis stalas, ta pati kėdė.

Aš ėmiau erzinti savo vyrą…? Aštuonerius metus viskas buvo nuostabu, o devintais gyvenimo kartu