20230412, Kaunas Šiandien vėl rašau į dienoraštį, nes reikia įrašyti tą keistą metų eigą, kai mano santuoka
Kas čia? Marija Vaitkevičienė kartu su Mykolu iššoko į kiemo šoną ir žiūrėjo į lankytoją. Aš atėjau pas
Aistė, ar Tomas jau tau pasakė? paklausė šelmužė. Klausyk! Lankys iki dvidešimties žmonų. Tad ruošimą
Žmonės praeina šalia: vienas skuba, kitas eina lėtai, bet beveik niekas nežiūri į mane. Nebesuskaičiuoju dienų.
Dėde, prašau pasiimkite mano seserėlę. Ji be galo alkanų… Šis švelnus, skausmingas balsas, prasiskverbęs
**Dienoraštis, 12 vasario 2026m. Epizodas 1** Priesakau, kad įkindo į galvą aš tikrai jį mačiau.
Ryto pradžia buvo kaip visada. Už lango dar nebuvo šviesu, bet jau garsėjo silpnas miesto šurmulys, lėtai
Laukdama vyro iš darbo, Austėja sėdėjo virtuvės stale ir gėrė česnakinį arbatą, lėtai gurkšnodama po gurkšnį.
Aistė švelniai laikė savo dvigimę dukrą, Ugnėlę, mažąją rankutę, kai jos kartu žengė per Vilniaus gyvūnų