Prastai mačiau nuo vaikystės, todėl visuomet nešiojau akinius. Vėliau perėjau prie linzių, bet dažnai
Vilnius, lapkričio lietus dulka už stiklo išsitrynęs miestas, išblukę gyvenimai. Šiandien buvau pas notarą
Na, viskas, Marijona, dabar tu turtinga paveldėtoja, Viktoras atsilošė krėsle ir nusijuokė taip garsiai
Kai prieš daugelį metų atsisveikinau su broliu Vilniaus geležinkelio stotyje, mama buvo labai susijaudinusi
Žinai, su žmona taupėm ne vienerius metus, kad galėtume įsigyti namelį kaime. Ir štai, pagaliau nusipirkome
Yra toks žmonių tipas, kurio tiesiog nepajėgiu toleruoti tie, prie kurių buvimo tarsi lipa rūgštus rūkas.
Viktorija stovėjo prie durų slenksčio, tvirtai suspaudusi Marko ranką. Jos akyse tvyrojo nerimas, kojos drebėjo.
Marija augo nedideliame kaime, nutolusiame kelis šimtus kilometrų nuo didmiesčio. Vasarą norint pasiekti
Mama man atskleidė paslaptį ji nusipirko butą. Butas buvo netoli miesto, bet ne visai centre, kad būtų