Zibainis – Page 4

Įprasti Žmonės: Kasdienybės Žavesys Lietuvoje

Gatvė šį rytą drebėjo triukšminga, kaip tik pavasarį, kai vilniečiai pagaliau pajusto neįprastą šilumos

– Pavargau būti aukle jūsų sūnui, – pareiškė marti ir išvažiavo atostogų į Palangą

Pavargau būti aukle jūsų sūnui, pareiškė marti ir išvažiavo prie Baltijos jūros. Birutė Jankauskienė

Jos viršininkas

Mano kolegė Giedrė šią rytą skubėjo į darbą, jau buvo labai vėluojanti tikras siaubas! Jei nepasieks

Išmintinga anyta.

Agnė, senoji moteris, laistė kambario gėles ant palangės, kai į duris skubiai įbėgo jos dukra, 35metė Rūta.

Pastatėme savo namą ant vyro mamos žemės. Vyras mirė, o anyta nusprendė parduoti namą savo dukrai. Iškviečiau ekskavatorių – kodėl nusprendžiau sulyginti mūsų svajonę su žeme?

Namo pastatėme ant vyro mamos žemės. Vyras mirė, o ji nusprendė ją parduoti dukrai. Paskambinau ekskavatoriui.

Déjà Vu. Laiškai ir likimai: kaip dviejų vienišų žmonių keliai susikerta šventinėje Lietuvos žiemoje, tarp Kauno daugiabučių, pyragų kvapo, keturkojų draugų ir lemtingų atsitiktinumų

Dežavu Laukdavau laiškų. Visada. Nuo pat vaikystės. Visą gyvenimą. Keitėsi adresai. Medžiai rodėsi mažesni

Aš pagimdžiau ketveriukę, o vyras išsigando ir pabėgo – net iš gimdymo namų manęs nesutikęs.

Gimiau trijų vaikų, o vyras panoko kaip šuo, kuris išbėgo net iš gimdos net nebuvo ten, kad mane priimtų

„Kam tu jį gelbėjai? Jis juk daržovė! Dabar visą gyvenimą puodus keisi, o aš jauna – man vyro reikia!“ – šaukė sužadėtinė reanimacijoje. Gydytoja Lida tylėjo: ji žinojo, kad šis pacientas – ne „daržovė“, o vienintelis, kuris ją iš tikrųjų girdi.

KAM TU JĮ GELBĖJAI? JIS GI DARŽOVĖ! DABAR VISĄ GYVENIMĄ NEŠIOSI JUDĖKLĄ, O AŠ JAUNA, MAN VYRAS REIKIA!

Pastatėme savo namą ant vyro mamos žemės. Vyras mirė, o anyta nusprendė parduoti namą savo dukrai. Iškviečiau ekskavatorių – kodėl nusprendžiau sulyginti mūsų svajonę su žeme?

Namo pastatėme ant vyro mamos žemės. Vyras mirė, o ji nusprendė ją parduoti dukrai. Paskambinau ekskavatoriui.