Uncategorized
020
— Nieko neįtikėtino, tėve, tavęs laukia. Ir kam tau reikėjo šios sanatorijos, kai namuose jau viskas „viskas įskaičiuota“
Kai Domas jai atidavė raktus į savo butą, Aistė iš karto suprato: šita jau ne tik raktų rinkinys, tai
Zibainis
Uncategorized
03
Verslo klasėje vyko įtempta atmosfera; keliautojai žiūrėjo priešpriešingai į seną moterį, kai ji atsisėdo, tačiau skrydžio kapitonas vis dėlto kreipėsi į ją skrydžio pabaigoje.
20230915, dienoraštis Šiandien įlipa į mane keistas jausmas kaip šaltas vėjas per Klaipėdos oro uostą
Zibainis
Uncategorized
020
Nusišypsojo ir pasakė: „Daugiau niekada nepaliesi mano pinigų.“
Kamilė sėdėjo teismo rūmuose, jos aplinką dengė tyloje švytinti ramybė, o priešais ją Vytautas, jos sutuoktinys
Zibainis
Uncategorized
043
– Alo… Vyt? – Tai ne Vytas, tai Ona… – Ona? O kas jūs esate? … – Gerbiamoji, o kas jūs? Aš Vytų mergina. Ar ko nors norite? … Vyro nėra, jis užstrigo darbe… Man taip sukasi galva, pastebėjau raudonus lašus ant grindų. Pilvas stipriai traukė, aš beveik kamšėjau… Jaučiau, kad vaikas netrukus gimės.
Mano vyras Vytautas jau penkerius metus nuosekliai dirba toliau už mūsų ribų. Vieną kartą jis važinėja
Zibainis
Uncategorized
01
Jaunesnis sūnus. Pasakojimas.
Aistė Kazlauskienė net pati nesuprato, kaip taip išgijo protingą sūnų su Vytu. Abu baigė tik devintą
Zibainis
Uncategorized
012
— Iš kur turite šį foto? — Jonas tapo baltas, kai ant sienos pamatė pradingusio tėvo nuotrauką…
20260619, penktadienis Grįžau namo po ilgos technikos įmonės pamainos ir išklausiau, kaip mama Birutė
Zibainis
Uncategorized
018
Tokio netikėto savo vyro siurprizo Irena nebuvo tikėjusi – po dešimties metų laimingo šeimos gyvenimo, jų šeimą džiaugė dvi žavios dukros, penkerių ir devynerių metų, kurios giliai miegojo savo kambaryje.
20260626, savaitė Vakar grįžau iš įmonės renginio šiek tiek anksti ryto, kai vis dar tamsa už langų.
Zibainis
Uncategorized
012
«Labas rytas, Jurgita»: rytas, kuris pakeitė viskąJurgita išlipo į šviežią rytą su šypsena, kai ant veidrodžio aptiko seną laišką, atskleidžiantį jos šeimos paslaptį, kuri visam laikui pakeitė jos gyvenimą.
Ryte Vytautas glostydamas žmoną jos šukušę švelniai šnabžda į ausį: Labas rytas, Aistė. Ji iškart pasiduoda
Zibainis
Uncategorized
00
‑Jūs kam?
Kas čia? Marija Vaitkevičienė kartu su Mykolu iššoko į kiemo šoną ir žiūrėjo į lankytoją. Aš atėjau pas
Zibainis