Uncategorized
016
— Jūra, šios katės čia gyveno dar tais laikais, kai mes dar nebuvome pažįstami. Kodėl turėčiau jas kažkur išvežti? – lediniu balsu paklausė Aistė. – Tai, ką siūlai, vadinama išdavyste…
Gediminai, šios katės gyveno čia dar tada, kai mes net nebuvome pažįstami. Kodėl aš turėčiau jas kur
Zibainis
Uncategorized
015
Didysis išsiskyrimas
Dideli skyrybų pietūs Lygiai ketverius metus laikėsi Rutkauskų santuoka. Kad ir kaip stengėsi jie vaidinti
Zibainis
Uncategorized
080
Pastojau būdama 16–os, dar mokydamasi mokykloje. Mūsų mažame Lietuvos kaime tai sukėlė tikrą skandalą.
Įsivaizduok, drauge, kaip gyvenimas kartais mesteli kreivą kamuoliuką… Man buvo šešiolika, dar
Zibainis
Uncategorized
0118
Pensionė Lilia (arba, kaip visi vadino – Lilė) Dmitrijevna, sunkiai atsidususi, vos persivertė ant kito šono. Sąnariai skaudėjo, kojos buvo stipriai patinusios. Ji pavargo vaikščioti po poliklinikas, pavargo nuo gydymo.
Pensininkė Rūta (visi vadino ją tiesiog Rūtele) Algirdienė sunkiai atsiduso ir pasivertė ant kito šono.
Zibainis
Uncategorized
054
Kiekvieną dieną mano dukra grįždavo iš mokyklos sakydama: „Mokytojos namuose yra vaikas, kuris atrodo lygiai kaip aš.“ Pradėjau tai tyliai aiškintis – ir atskleidžiau skaudžią tiesą, susijusią su mano vyro šeima
Kiekvieną dieną mano dukra, grįždama iš darželio, vis kartodavo: Pas auklėtoją namie yra mergaitė, visiškai
Zibainis
Uncategorized
066
Mažoji mergaitė žinojo tai, ką slėpė teisėjas!
Žinai, vakar Vilniaus miesto teisme nutiko toks reikalas, kad net patys rimčiausi teismo antstoliai akimirkai
Zibainis
Uncategorized
022
Veronika vis nesurado savo laimės: jau beveik keturiasdešimt, o ji vis dar viena. Juk Dievas ją apdovanojo ir protu, ir grožiu – puikus darbas, aukštas atlyginimas, bet moteriškos laimės taip ir nėra.
Niekaip negaliu rasti savo laimės. Man jau netrukus keturiasdešimt, o vis dar viena, kaip pirštas.
Zibainis
Uncategorized
020
Sukakties dieną ji išvydo vilkus sniege. Tai, kaip ji pasielgė, – tikras stebuklas…
Per tragiškos sukakties metines ji išvydo vilkus sniege. Ir tai, ką ji padarė tikras stebuklas Gabija
Zibainis
Uncategorized
017
Prie kelio sustiręs ir į ledą įstrigęs kamuolėlis negalėjo net pajudėti…
Užšalęs kamuoliukas prie kelio buvo beveik suledėjęs tikra sniego gniūžtė, kuri nė žingsnio pajudėt negalėjo
Zibainis