Šiandien atsiminiau tą dieną, kai viskas pasikeitė. Rašau šį dienoraštį su šypsena, nors tada jaučiausi
Tu man jau ne dukra. Kas jis ir iš kur nežinoma. Man gėda už tave. Persikraustyk į senelės trobelę ir
Tavo vyras perpjovė stabdžius! Nesivaržyk! sušuko tarnaitė milijonierei. Nepamiršk parašyti, iš kurios
Nukerpiau plaukus ir užsakiau peruką savo buvusiai uošvei, sergančiai vėžiu. Paskutinį kartą žvilgtelėjau
Aš maždaug aštuonis metus nuomavau butą porai vaikinui ir merginai, abu atvykę iš mažesnių miestelių.
Kodėl neatidarai durų? Nesinori! Ir neatidarysiu. Svečiai turi perspėti apie savo vizitus, o dar netyrinėti
“Tėti, susipažink, tai mano būsima žmona ir tavo marti, Austėja!” Marius švytėjo iš laimės
Ką tik užrašiau savo dienoraštį. Nepasirašyk šios sutarties, sušnibždėjo valytoja milijonieriui per derybas.
Liepa buvo keturiasdešimt septynerių, kai nusprendė įsivaikinti. Ne vaiką. Ne šunį. Net ne katę.