Vieną naktį, kai mėnulis plaukė kaip blyškus sūris virš Neries, man paskambino mano brolis Mindaugas.
Močiute Danute! riktelėjo Linas už tvoros. Kas jums leido laikyti vilką kaime? Danutė Stasytė pravirko
Antanina Petronė žingsniavo Vilniaus gatvėmis, smarkiai lyjant lietui, ir karčiai verkė. Ašaros slinko
O pameni, Indrutė… Jis jau buvo pripratęs lyg ir vietinis stengtis žvilgtelėti pro jų langą mat
Turiu tau papasakoti, ką patyrė mano draugė Eglė per praėjusį Naujametį oi, ten buvo visko!
Ieva nespėjo nutraukti skambučio vyrui ir netikėtai išgirdo moters balsą kitoje linijos pusėje.
Praeities šešėliai
Valentina Mykolienė atsargiai valė dulkes nuo senų Dostojevskio tomų nugarėlių, …
Šešėliai praeities Irena Kavaliauskienė kruopščiai nuvalė dulkes nuo senų Žemaitės romanų nugarėlių
Vieną naktį man paskambino brolis ir pranešė, kad jie su šeima išvažiuoja atostogų į Palangą prie jūros.
Įžengiau į kavinę ieškodama maisto likučių skrandis urzgė kaip valkataujantis šuo, o pirštai šalčio gniaužtuose