Uncategorized
012
Mažoji Minga niekaip nesuprato, kodėl jos tėvai jos neigą myli. Tėvą ji erzino, o mama atrodė mechanistiškai atlikdama savo vaiko priežiūros pareigas – labiau ją žavėjo vyro nuotaika.
Aš, kaip vyriškas pasakočias, noriu papasakoti apie Austėją, kuri nuo pat mažens nesuprato, kodėl jos
Zibainis
Uncategorized
024
Vyras man išvirė kavą su kartaus migdolų aromatu. Aš sukeičiau puodelius su svogūne. O po 20 minučių.
Rytas pradėjo kaip visada. Už lango dar nešvito, bet jau garsėjo silpnas miesto šurmulys, kaip iš sapno pakylėtų.
Zibainis
Uncategorized
019
– Kodėl neatveri durų? – Nenoriu! Ir neplanuoju. Svečiai turi pranešti apie savo atvykimą, be to, nešokti ant dėžių, šaldytuvo ar spintų. – Tai reiškia, kad neįleis? Tai mano mama! Ji atėjo pas mane! – Na, priimk ją! Bet ne mano namuose.
Kodėl neatidarai durų?  klausė Aistė, susigūžusi ant virtuvės stalo. Nenoriu! Ir neketinu. Svečiai turi
Zibainis
Uncategorized
08
Seno bendrabučio laimėVakar, kai senoji šviesoforų šviesa nublokso, kaimynai susirinko prie stalo, kad kartu pasidalintų prisiminimais ir iš naujo atrastų bendrabučio šilumą.
Laukdama vyrų su darbo įžvalgų, Aistė sėdėjo prie virtuvės stalo, lėtai gurkšnojo arbatą su raudonžiedžiu
Zibainis
Uncategorized
093
Ką čia mes darome? Kodėl į svetimo namą įsivaikiname?
Visi, Aistė, tarp mūsų viskas baigta! Noriu tikros šeimos, vaikų. Tu man to negali suteikti.
Zibainis
Uncategorized
026
– Maja, kiek tau metų? – tyliai paklausė tėvas.
Austėja, kiek tau metų? švelniai klausia tėvas. Atrodo, jog tu ne pirmąjį universitetų kursą studijuoji
Zibainis
Uncategorized
023
– Griuvau, galiausiai nieko baisaus neįvyko! Na, taip kartais nutinka vyrams – susijaudėjo, negalėjo laiku sustoti. – Būk protingesnė. Ar tikrai pasiduosi vyrui kokiai nors merginai? Ji manytų, kad ją nugalėjai! Kova už šeimą! – Skatino uošraJau anksti ryte jis nusprendė susirinkti visus draugus ir išspręsti ginčą su šventa moters garbe.
Aistė, galų gale nieko blogo neįvyko! Vyrų kartais tiesiog peršoka, kai nebeturi laiko pasitvarėti, šaipėsi
Zibainis
Uncategorized
012
– Ką gi? Mes jau dešimt metų susituokę! Kokia meilužė? Man tavęs pakanka!
O ką tu sakai? Mes jau dešimt metų susituokę! Kokia čia meilės nuotaka? Man tavęs pakanka! Vaida nieko
Zibainis
Uncategorized
016
— Štai meniu, viską pagamink iki penktos, nes nenoriu stovėti virtuvėje savo sukakties dieną, — paveldėjo svokria, bet labai apgailestavoJi išsiuntė šiltą žvaką į valgymą, kad primintų, jog šeimos susibūrimas visada verta pasidėti širdį.
20260608, šeštadienis, ryto šviesa prasiskverbė pro užuolaidų siūlus. Šešiasdešimt metų apvalus amžius
Zibainis