2023 m. rugsėjo 14 d., ketvirtadienis Šiandien visą dieną kirbėjo mintyse viena istorija, kurią neseniai
Palikau ją vieną už gražiai padengto stalo ir nubėgau pasveikinti draugų į garažą Rimtai dabar išeisi?
20240418, dienoraštis Po daugelio bendrų metų, kai mūsų santykiai susilaukė nusibudimo, Jurgis Petrauskas
Gyvenau su žmona 34 metus, tačiau dabar įsimylėjau kitą moterį: nežinau, kaip pasielgti
Mano vardas Adomas. Man 65 metai, esu vedęs, bet senatvėje įsimylėjau kitą moterį. Mano žmona – 62-ejų. Turime sūnų, kuris jau vedęs ir turi vaikų. Kai sūnus užaugo ir sukūrė šeimą, su žmona tapome svetimi.
Išėjęs į pensiją norėjau pirkti namą kaime. Žmona nelabai norėjo, bet galiausiai sutikome – nusipirkome nedidelį, jaukų namelį ir vasarą įsikėlėme. Man kaime patiko, bet žmona mieliau skaitė knygas ir žiūrėjo televizorių mieste. Net į daržą padėti nesutikdavo, vis skųsdavosi prasta savijauta. Viską dariau vienas.
Rudenį grįžome į miestą. Žmona labai apsidžiaugė, o aš nespėjau nė savaitės praleisti, kai vėl grįžau į kaimą, nes ten jaučiausi geriau. Žmona liko mieste, dabar susitinkame retai. Kaime įsimylėjau 60-metę moterį. Iš pradžių ji nekreipė į mane dėmesio, bet dabar mums sekasi labai gerai.
Noriu skirtis su žmona, bet labai bijau, kaip į tai sureaguos mūsų sūnus. Kol kas sakau žmonai, esą dirbu darbus ūkyje, nors iš tikrųjų daug laiko praleidžiu su kita moterimi. Žmona apie tai nieko nežino. Vis dar negaliu apsispręsti, ar pasakyti, jog noriu skirtis. Nežinau, kaip elgtis. Gyvenau su savo žmona 34 metus, bet dabar įsimylėjau kitą moterį. Nežinau, ką daryti. Mano vardas Kazimieras.
Gal norėtume savaitgalį ką nors nuveikti? Bent filmą pažiūrėt? paklausė Eglė, susirengusi ant sofo šalia Mariuso.
Du vyrai ant sprando Viskas! Rinkis: arba aš, arba tavo brolis ir visas tas pulkas merginų!
GERIAU, NEGU ŠEIMA Oi, Aušra, jei neturite kur išleisti pinigų, geriau padėkite brolį! Nuostabu!
Ar yra žemėje tokių motinų! Savo vaiką atidavė į vaikų namus, nes nenorėjo jo gydyti, o berniukui tik
Viskas, kas nutinka – tik į gera
Inga Viktorovna – Vlados mama, formavo dukrą pagal savo pavyzdį, o ši jos klausė visuose dalykuose. Mama save laikė stipria ir sėkminga moterimi, todėl nuolat reikalavo, kad duktė tiksliai laikytųsi jos nurodymų, neleistų sau nė žingsnio į šalį. Visi sakė: „Kad pasiektum gyvenime tai, ką pasiekiau aš, turi eiti mano parodytu keliu.“ Visi sutikdavo. Vlada labai mylėjo mamą ir stengėsi jos nenuvilti, o ši norėjo matyti dukrą idealia ponia tobulybe. Tačiau kuo labiau stengėsi, tuo mažiau sekėsi. Vaikai juk vaikai – Vlada nuo mažens ką nors ištepdavo, suplėšydavo, nugriūdavo, susilaužydavo… Tačiau mokėsi puikiai, nes žinojo: jei gaus trejetą, mamai – tragedija. „Vlada, gėda ir nuostolis! Kaip galėjai gauti tris? Net negalvok mūsų su tėčiu gėdinti, taisyk situaciją!“ – „Gerai, mama…“ – tarė Vlada. Baigė mokyklą aukso medaliu, kitaip būti negalėjo. Mama labai didžiavosi, kai dukra lengvai įstojo universitete.
Inga Viktorovna vadovavo statybų verslui, – ne moteriškai sričiai, bet ji viską suvaldė. Net neabejojo, kad dukra po studijų dirbs kartu. Vlada norėjo pabėgti iš po mamos sparno, net mintijo studijuoti kitame mieste, bet mama supjaustė viltis: „Turi būti mano priežiūroje! Kokie dar kiti miestai?“ Vlada negalėjo prieštarauti. Trečiame kurse įsimylėjo Giedrių – žavų šviesiaplaukį, kuriam studijos sekėsi sunkiau. Vienąkart paprašė pagalbos dėl kursinio darbo; nuo tada Vlada padėdavo, Giedrius atsilygindavo dėmesiu ir meile. Kartą mama įtariai teiravosi: „Vlada, gal tu įsimylėjai?“ – „Kodėl taip manai?“ – „Ant kaktos parašyta, supažindink mane su juo.“ Giedrių mama sutikusi skeptiškai vertino: „Jis tave išnaudoja, nėra nei protingas, nei tinkamas.“ Vlada pirmąkart paprieštaravo: „Mama, ne visiems lemta būti tokiems, kaip tu!“
Po universiteto Vlada ištekėjo už Giedriaus, džiaugėsi laisve – nors neilgam, nes mama ją įdarbino savo versle. Tuo tarpu Giedrius gavo gerą darbą, pasižymėjo, tapo vadovu. Vyrui netiko, kad Vlada dirba pas mamą: „Niekada neatsiskirsi ir nieko nepasieksi, kol vis dar esi jos šešėlyje!“ Giedrius tapo atšiauresnis, santykiai atšalo. Kartą pareiškė: „Įsimylėjau kitą moterį, išeinu.“ Vykusi audringa scena, bet po jos Vlada paliko šeimą, išsikraustė ir bandė nuo visko pradėti iš naujo.
Ilgą laiką slėpė skyrybas nuo mamos, tačiau ši netruko suprasti. „Tai ką, Vlada, išsiskyrei? O, koks džiaugsmas, kad neturite vaikų. Tikiuosi, dabar išklausysi mano patarimų.“ –„Mama, kas benutiktų, viskas – tik į gera“, – netikėtai ištarė Vlada. Paliko darbą, išėjo iš mamos verslo, nusprendė pagaliau gyventi savo gyvenimą.
Vieną dieną po darbo susižalojo koją. Prie jos priejo nepažįstamas vyras, padėjo, nuvežė į ligoninę, kantriai laukė kol apžiūrės. Tai buvo Eugenijus – nuo tada į jų gyvenimus įsipynė nauja istorija. Eugenijus rūpinosi Vlada, atnešė produktų, kartu šventė pažintį. Po keturių mėnesių susituokė, vėliau gimė dukra Kamilė. Kai draugai klausdavo, iš kur rado tokį gerą vyrą, Vlada juokdavosi: „Pakėlė mane nuo grindinio – netikite? Paklauskite jo.“
Ačiū visiems, kurie skaitė, seka ir palaiko. Sėkmės jūsų gyvenime! Viskas, kas vyksta, į gera Rūta Kazlauskienė Motina, kuri savo vienintelę dukrą, Miglę, formavo pagal
