Kur šviesa nepateko Šaltą žiemos krūtinę šaldantis, bjaurusis Vilniaus ghettoje, jauna žydų motina priėmė

Prieš daugelį metų, kai dar primenu, Jurgis Kalvis turėjo viską: turtą, prestižą ir plačią dvarą, įsikūrusią

Diena, kai mano siela sukrėtė. Rašau šį dienoraščio įrašą, nes ši istorija mane pakeitė. Mano 78 metų

„Ponija, jūs turite eiti į kitą skyrių“, – šyptelėjo jauni darbuotojai, žiūrėdami į naująją kolegę.

Dirbau „Čili“ restorane jau dvejus metus. Tai ne pati puikščiausia darbovietė, tačiau pastovi.

Vieną lietingą lapkričio naktį Vilniuje restorane „Dvaras“ šviesėjo šiltos lempos, o erdvę užpildė išrankius

Manęs atleidžia dėl amžiaus. Atsisveikinimo metu dovanuoju visiems kolegoms rožes, o vadovui palieku

„Jūs džiaugiatės, o mes vis gilinamės į skolas“ – mano pensija, šeima, kančios Jūros šniokščio aidai

Kur šviesa nepasiekia Žiemos šalčio kupinam, širdyje užšalusiame ir alkaniame Vilniaus ghetos kampe