Šiandien noriu vėl užrašyti mintis apie vieną vyrą, su kuriuo am dirbusi anksčiau mūsų įmonėje.

Buvau kartu su vaikinu vardu Gediminas. Jis buvo geras žmogus, gal kiek senamadiškų pažiūrų, tikintis

Vaikystėje mano jaunesnysis brolis visada buvo mamos ir močiutės numylėtinis. Jos be galo jį lepino

Aptarėme visus smulkius dalykus ir nutarėme gyventi drauge. Kodėl gi ne? Štai kiek privalumų įžvelgėme

Dirbdamas keistame, pilkame fabrike Vilniaus pakraštyje, Vytautas atpažino Onutę. Jie lyg šešėliai prasilenkdavo

Kai buvau šešiolikos, pastojau nuo vaikino, kurį labai mylėjau. Jau metus draugavau su Vytautu ir tada

Maždaug prieš metus aš su žmona priėmėm strateginį sprendimą kraustytis į atskirus kambarius mūsų nuostabiame