Zibainis – Page 44

Kartais gyvenimas mums padovanoja netikėtus dovanas. Mano istorija prasidėjo naktį, kai miegojau, o mano gera draugė man klausinėjo, o aš sapne jai atsakinėjau.

Kartais gyvenimas mums padovanoja netikėtus dovanus. Mano istorija prasidėjo naktį, kai miegodamas išgirdau

Aš mainiau meilę į turtus. O likimas grąžino ją atgal – nėščią, patiekalų padavėja prabangiam Vilniaus restorane.

Aš mainiau meilę už turtą. O likimas grąžino ją atgal nėščią, patarnaujančią prabangiame restorane.

„Aš žinau, kad jie mano vaikai“, – tyliai tarė jis, nekeliant akių. „Bet… negaliu paaiškinti kodėl, tarp mūsų nėra ryšio“

Žinau, kad jie mano vaikai, tarė jis nepažvelgęs man į akis. Bet negaliu paaiškinti, kodėl, bet tarp

Šita tvora – vienintelė vieta, kuri manęs nevaro. Kartais jaučiu, kad prie jos prisirišau…

Tas tvoros kampas vienintelė vieta, kurios nebaugina. Kartais jaučiuosi tarsi prie jos prisirišęs Žmonės

Kelionė į save po motinystės: nematomos žaizdos ir begalinė meilė

Gimimo po motinystės kelionė: nematomos žaizdos ir begalinė meilė. Nedaug vaizdų taip gilai atspindi

Po penkerių metų nuo jos išvykimo, vestuvės atskleidė šokiruojantią tiesą” 6 min. skaitymo

Po penkerių metų po jos išvykmo, vedybų diena atskleidė šokiruojančią tiesą Šešios minutės skaitymo Po

„Aš žinau, kad jie mano vaikai“, – tyliai tarė jis, nekeliant akių. „Bet… negaliu paaiškinti kodėl, tarp mūsų nėra ryšio“

Žinau, kad jie mano vaikai, tarė jis nepažvelgęs man į akis. Bet negaliu paaiškinti, kodėl, bet tarp

Seneli, pasiimk mano mažąją sesutę – ji jau ilgai nieko nevalgė”, – jis staiga apsisuko ir sustingo nuo nuostabos!

Dėde, pasiimk mano mažą sesutę ji jau ilgai nieko nevalgė, berniukas staigiai apsigręžė ir sustingo iš

Kiekvieną popietę, išėjęs iš gimnazijos, Tomas vaikščiodavo akmenimis grįstomis gatvėmis su kuprine kabinčia viename petyje ir laukine gėle, saugiai paslėpta tarp pirštų.

Kiekvieną popietę, išeidamas iš mokyklos, Tomas ėjo akmenimis išgrįstomis gatvėmis, su kuprine kabinčia