Uncategorized
029
Metus lėtai nykau nežinomos ligos, o vakar pamačiau, kaip šeiminės pavieniška įpilė balto miltų į mano cukraus puodelį.
Baltoji porceliininė cukrinė dėžutė su švelniomis lauko gėlių ornamentais stovėjo įprastoje lentynoje
Zibainis
Uncategorized
02
Vaikas kiekvieną dieną ištikėtinos pamaitės bausmes… kol vienas K9 policijos šuo padarė ką nors, kas šaldė kraująVieną naktį šuo, įsiskverbęs į šeimininkų kambarį, atskleidė paslaptį, kuri amžinai pakeitė vaiko likimą.
20260604 Dienoraštis Niekas man neapsaugojo, kai aš galvojau, kas iš tikrųjų kankina. Daugiau nei pat
Zibainis
Uncategorized
021
Buvau beveik apsisprendęs neiti net į savo paties tėvo laidotuves, kai bankas man paskambino pranešti, jog jo sąskaitoje liko lygiai 12,41 euro.
Voš buvau besusilaikąs, ar iš viso eiti į savo tėvo laidotuves, kai man paskambino bankas ir pasakė
Zibainis
Uncategorized
0102
«„Kada jau tavęs nebebus?“ – šnabždėjo mano pusseserė šalia ligoninės lovos, nežinodama, kad aš viską girdi ir diktofonas viską įrašo.»
Kada tau jau nebus? šnabždėjo mano nuotaka. Jos kvėpavimas buvo šiltas, o iš jo sklido nebrangios kavos aromatas.
Zibainis
Uncategorized
08
Ji manė, kad ji tiesiog elgetaujanti benamė, kol nepamatė tai…
Ji laikė ją tiesiog elgeta, kol nepamatė šito Istorija, kuri privers tavo širdį plakti stipriau Kartais
Zibainis
Uncategorized
08
Ji buvo įsitikinusi, kad rado kilimą… bet kažkas viduje šniokščiojo ir judėjo.
20260604, ketvirtadienis, 08:30 Šiandien vėjas sukėlė šiltesnį ir šviesų orą, todėl nusprendžiau išnaudoti
Zibainis
Uncategorized
037
Niekada nepamiršiu dienos, kai radau skųstantį kūdikį vežimėlyje prie kaimės Linos durų; Lina buvo tokia pat sukrėtusi kaip ir aš.
Oi, galvojau, ką tau pasakyti, ir štai kaip viskas sukito. Aš, Eglė Petrauskienė, be labai didelės baimės
Zibainis
Uncategorized
014
Dvakavos rytas, Lina Andriukaitės virtuvėje vienintelė lempa kabėjo iš lubų, spinduliuodama geltoną šviesą ant įtrūktos stalo, neplautų indų ir nublukusių sienų; už langų miestas miego, nepaisant, o viduje keturių mėnesių Kęstas be galo šaukė.
20260528, Vilnius Vėl aš sėdžiu šios senos virtuvės kampelyje, kur šviesos mirgėjo kaip senų lempų blizgesys
Zibainis
Uncategorized
07
NUVEŽĖ MANE Į SENELIŲ NAMUS PAVOGTI NAMĄ, BET JIE PAMIRSO, KAD ĮMONĖ, KURIOJE DIRBO, TAI PAT IR MANOKai supratau, kad visi mano draugai dabar dirba mano vadovų pareigose, aš šypsodamasis įvedžiau juos į savo biuro spąstus.
20230712, ketvirtadienis, Vilties gatvė, Vilnius Lietus šlapdėjo ryškiai, tarsi paties dangaus noras
Zibainis