Uncategorized
0108
Išeik, Kostai
Lėkštės su atšalusiais vakarienės likučiais taip ir stovėjo ant stalo. Raminta žiūrėjo pro jas kiaurai
Zibainis
Uncategorized
0148
Maža mergaitė užėjo į restoraną, pamatė lėkštę su likusiais valgiais ant stalo ir pradėjo valgyti. P…
Mažoji Rūta įžengė į nedidelį restoraną Kauno senamiestyje. Ji pastebėjo paliktą lėkštę su keliais suvalgytais
Zibainis
Uncategorized
0166
Ar aš pati imu erzinti savo vyrą?.. Aštuonerius metus viskas buvo nuostabu, bet devintais santuoko…
Ar aš ėmiau erzinti savo vyrą?.. Aštuonerius metus viskas buvo lyg sviestu patepta, o štai devintais
Zibainis
Uncategorized
028
Visiškai paleista iš rankų: ar aš bloga marti, nes augau be močiutės spaudimo? – Natašyte, tu ką, v…
Visai paleido vadžias Rasa, ar tu visai nustojei siurbti kilimus? Man jau akys ašaroja nuo šitos dulkių.
Zibainis
Uncategorized
045
— Ar tikrai viską apgalvojote, ponia Marija? – autobuso vairuotojo Antano balsas, sklindantis iš sen…
Gerai apsvarstėt, Marija Jankauskiene? tyliai, lyg iš statinės, prabilo senas autobuso vairuotojas, sėdintis
Zibainis
Uncategorized
0125
Visiškai paleista iš rankų: ar aš bloga marti, nes augau be močiutės spaudimo? – Natašyte, tu ką, v…
Visai paleido vadžias Rasa, ar tu visai nustojei siurbti kilimus? Man jau akys ašaroja nuo šitos dulkių.
Zibainis
Uncategorized
070
Panelė, kai tik šitas senolis baigs sriubą, prašau atlaisvinkit man jo stalą – neturiu laiko gaišti!…
Panelė, kai tik tas senukas pabaigs savo pigią sriubą, atneškite man jo stalą neturiu laiko žiopsoti!
Zibainis
Uncategorized
0124
Kaip mes su žmona „išsiskyrėme“: trys dienos poilsio atskirai, jokio barnio, jokio dramblio kambaryj…
Kaip mes su žmona pasiskyrėme trumpam Taip, abudu nusprendėme, kad taip bus geriausia. Ramiai, be ginčų
Zibainis
Uncategorized
019
Senutė rado karolius ant grindų bažnyčioje ir nusprendė jų negrąžinti… Senoji kaimo bažnyčia als…
Senoje mūsų kaimo bažnyčioje laikas lyg sustodavo, niekur neskubėdavo. Orą gaubė smilkalų kvapas, žvakės
Zibainis