Uncategorized
011
Paskutinis autobuso keleivis
Paskutinis autobuso keleivis Žibintuvėlis buvo mažas, ne didesnis už smilių, ant pintos virvelės.
Zibainis
Uncategorized
012
Sapnų gaudytojas
Sapnų gaudytojas Vėl?! Simona, Simute! Pabusk! Kitaip ji pažadins mažuosius! Laikyk ją! Elena nusirideno
Zibainis
Vestuvės po senovinių Lietuvos kaimo papročių našta
Vestuvės po senųjų kaimo papročių priespauda Mažame Lietuvos kaimelyje aukštumos papėdėje, kur laikas
Zibainis
Vestuvės po senųjų lietuviškų kaimo papročių našta
Vestuvės po senųjų kaimo papročių našta Sapnavau, lyg viskas vyktų neapibrėžtame laike ir keistose žemėse
Zibainis
Uncategorized
016
Svetimos sienos
Svetimi namai Ar žinai, apie ką mąstau? tarstelėjau vyrui, penktąsyk šluostydama tą pačią lėkštę.
Zibainis
Uncategorized
0165
Apie tai, kad Olegas sugrįš, jau seniai žinojo visas kaimas. Merginos ruošėsi, šukuosenas darydavosi. O Nastutė – našlaitė, kam jai tos mergaitiškos gudrybės? Kokia yra, tokia ir liko. Ir štai Olegas iš karto ją įsimylėjo.
Kad Rokas atvažiuos, seniai jau visas kaimas žinojo. Merginos ruošėsi, šukavo plaukus, drabužius derino.
Zibainis
Uncategorized
010
Lašeliai
Ji visai nebaisi! Gražuolė! Maksimai, pasakyk jiems! Saulelė spaudė prie savęs sudraskytą, liesą kaip
Zibainis
Vestuvės po senųjų Lietuvos kaimo tradicijų našta
Vestuvės po senųjų Paprūsės kaimo papročių našta Įsivaizduok, drauge, mažytį Lietuvos kampelį Dzūkijoje
Zibainis
Mano pamotė mane užaugino po to, kai mano tėtis mirė, kai man buvo šešeri. Po daugelio metų radau jo laišką, rašytą likus nakčiai iki mirties.
Mano pamotė Lilija mane augino nuo tada, kai mirė mano tėtis, buvau vos šešerių. Praėjus daug metų, radau
Zibainis