Viktoras vingiuotu keliu važiavo pro apleistą Dzūkijos kaimelį. Staiga jo akis užkliuvo už merginos
Jis stovėjo prieš mane lyg būtų priešais brangius skaičius, ne moterį su kūdikiu ant rankų.
Prisimenu tą dieną, lyg viskas būtų įvykę vakar, nors dabar jau praėjo tiek metų. Man buvo aštuoniasdešimt dveji.
Liucija Petronė yra moteris, kurią metai tik puošia jos laikysenoje juntama ištobulinta elegancija ir
Mindaugas, regis, neturėjo svorio ant kojų. Viskas aplink jį vyko it per drumzlino vandens stiklą.
Antradienis, 21:40 Šią savaitę mintyse sau duodu naują pravardę: Atgarsys. Nuo to momento, kai Aurimas
Vyras paliepė: Nesiginčyk. Ir aš nesiginčijau aš nustojau sutikti. Ir štai tada viskas ir prasidėjo.
Draugystės griuvėsiai Vakaras Vilniuje. Sugrįžęs namo po varginančios darbo dienos, jau įprastu ritmu
Nesiskyriau su vyru todėl, kad jis mane apgavo. Išėjau, nes sekmadienio vakarą jis žiūrėjo krepšinio