Zibainis – Page 44

Aš važiavau 12 valandų, kad būčiau šalia anūko gimimo. Ligoninėje sūnus pasakė: „Mama, mano žmona nori, kad čia būtų tik jos šeima.“

Aš važiavau dvylika valandų, kad galėčiau būti kartu, kai gims mano anūkas. Ligoninėje sūnus pasakė

Nei viena iš močiučių negali pasiimti vaiko iš darželio. Turiu mokėti dvigubai už darželį

Verda pyktis manyje! Šiandien vėl susipykau su savo mama, o vyro motina net nenori man paskambinti.

Vargšė senolė mėnesių mėnesius maitino du išalkusius vaikus… Jie dingo neatsisveikinę. Po dvidešimties metų paaiškėjo tikroji istorija.

Mažame Halės turguje, Vilniuje, sena moteris vardu Ona Petrauskienė pardavinėjo virtas bulves su druska

Brangus malonumas

– Eglė, vėl? Kiek galima? Aš atrodo dirbu tik tavo katei! Katinas, kurį Eglė bandė įkišti į narvelį

O ko tu pas mane atvažiavai, mama? Juk visą gyvenimą padėjai Nadeždai, tai dabar ir pagalbos kreipkis į ją! – pareiškė man sūnus.

Ko tu pas mane atvažiavai, mama? Visą gyvenimą padėjai Laurynai, dabar ir pagalbos ieškok ten!

— Jūra, šios katės čia gyveno dar tais laikais, kai mes dar nebuvome pažįstami. Kodėl turėčiau jas kažkur išvežti? – lediniu balsu paklausė Aistė. – Tai, ką siūlai, vadinama išdavyste…

Gediminai, šios katės gyveno čia dar tada, kai mes net nebuvome pažįstami. Kodėl aš turėčiau jas kur

Didysis išsiskyrimas

Dideli skyrybų pietūs Lygiai ketverius metus laikėsi Rutkauskų santuoka. Kad ir kaip stengėsi jie vaidinti

Pastojau būdama 16–os, dar mokydamasi mokykloje. Mūsų mažame Lietuvos kaime tai sukėlė tikrą skandalą.

Įsivaizduok, drauge, kaip gyvenimas kartais mesteli kreivą kamuoliuką… Man buvo šešiolika, dar

Pensionė Lilia (arba, kaip visi vadino – Lilė) Dmitrijevna, sunkiai atsidususi, vos persivertė ant kito šono. Sąnariai skaudėjo, kojos buvo stipriai patinusios. Ji pavargo vaikščioti po poliklinikas, pavargo nuo gydymo.

Pensininkė Rūta (visi vadino ją tiesiog Rūtele) Algirdienė sunkiai atsiduso ir pasivertė ant kito šono.