Mano žmona Ugnė nusiminė, kai pasakiau, kad mūsų šeimoje paprotys berniuką vadinti pagal senelio vardą.

Nei taip, nei atvirkščiai. Aš nenoriu su tavo dukra skristi! Nebepavyksu apsimetinėti, kad man tai patinka.

Mama, atleisiu tau! Anžė Petrauskaitė svajojo. Vieną vakare ji tyliai šaukė dukterį. Aistė, brangioji

20251211, mano dienoraštis Vyras Linas nusprendė, kad reikia DNR testų mano mama, Irena, jam padėjo įkvėpti.

– Oi, Oligė, kur tu? Man skubiai reikia išsitraukti, atvažiuok dabar! Žinutė nuo Eglės iškrito

– Neturėtum taip, Ugne. Tau trisdešimt, o gyveni kaip senelė, sako mama, atsisėdama šalia dukters.

Aistė, ateik čia, kelnius sudėsiu į kuprinę! garsi Eglės balsas aidėjo po buto, o Julija, sėdinti virtuvėje

Oi, nebešauki mano nervų! susijaudinusi šaukė Aistė. Dabar man pasirašysi tuos dokumentus? Štai kodėl

Na, manau, kad geriau nebekviesti svečių į namus. Neseniai nusprendžiau, kad nuo šiol nebesikviesiu draugų