Ieva sėdėjo prie savo stalo, kai duris švelniai trenkė. Domas pažvelgė į patalpą, kuri visada atrodė
Saulė švietė. Sodas žydėjo gėlėmis. Viskas buvo tobula pernelyg tobula. Stovėdama prie altoriaus, tvirtai
Prašau, dukrele, pasigailėk manęs, jau trečią dieną neturėjau nors gabalėlio duonos, ir nebeliko nė lito
Buvo niūrus trečiadienio popietė, kai pradėjo lyti: iš pradžių švelniai, o vėliau taip smarkiai, kad
Pone, aš galiu padėti jūsų dukrai vėl vaikščioti! tarė mažasis elgeta. Milijonierius apsisuko ir sustingo
Ona Petrauskienė ramiai sėdėjo priešlenktyje savo dukters Viltės automobilio, susikaupiausios raukšlės
Septintojo aukšto privataus ligoninės palata buvo keistai tyli. Širdies ritmo monitorius skleidė vienodą
Liepą prie giminių Lina atsisėdo ant lovos krašto ir nuovargiai pažvelgė į tvarkingą pinigų krūvelę
Vakaras buvo ramus, saulė leidosi virš vieškelio, einančio pro laukus. Mašinų pravažiuodavo nedaug, o