Uncategorized
044
Kartaus tiesos skonis: drama tyloje
Tikroji tiesa: drama tyloje Vilniaus Jaukioje virtuvėje buto Vilniaus pakraštyje tyla buvo nutrūkusi
Zibainis
Uncategorized
01.7k.
Aš nesu slaugė
— Nijolė, turiu tau ne geriausių naujienų, — Algirdas padėjo šaukštą ant lėkštės, nuleidęs žvilgsnį.
Zibainis
Uncategorized
089
Kryžkelės likimai mažame miestelyje
Prie nedidelės upės, kur senos liepos šnibždėjo su vėju, Ona ruošė šaltibarščius. Kvapas pildė virtuvę
Zibainis
Uncategorized
056
„Ar tikrai žinote, kas yra jūsų tikroji mama?“
Kai tik išgirstu, kaip kas nors kreipiasi į anytą ar uošvę „mamyte“, man odą apima šiurpas.
Zibainis
Uncategorized
0147
„Nesutiksi su mano mama – skirsiuosi: ir jis tikrai padarė…”
Vyras, kuris tau prisiekia meilę ir ištikimybę, gali akimirksniu pavirsti svetimu. Ypač tada, kai stovi
Zibainis
Uncategorized
0656
„Dovana butas — bet svainė jau sprendžia, kas jį gaus: kaip beveik praradau savo namus“
Tėvai ką tik padovanojo mums butą — o uošvė jau nusprendė, kam jį atiduoti: uošvė vos nepaliko mūsų be
Zibainis
Uncategorized
067
Kartaus tiesos skonis: drama tylos fone
Kartus tiesos skonis: tyloje nykstanti dramo Vilniuje Vilniaus pakraštyje, mažame bute, virtuvėje buvo tylu.
Zibainis
Uncategorized
03.3k.
„Aš viską suprantu… bet suprask ir mane“: tiesa, sužlugdžiusi iliuzijas
Tą dieną Ieva, kaip įprasta, ruošė pietus – kapojo mėsą troškiniams. Virtuvėje dvokė svogūnais, keptuvė
Zibainis
Uncategorized
0185
„Pažadų pavalgęs, vakarienės pasigedęs: kaip jis viską prarado“
Leonidas nervingai vaikščiojo po mažytę virtuvę kaip tigras narvė. Trindamas delnus, tvarkė indus, perstatydavo
Zibainis