Vyras kostiumu sustojo prie prekystalio. Jo šaltas, bet tvirtas žvilgsnis sustojo ant triukšmautojaus.

Maniau, kad mano santuoka klostosi puikiai, kol draugė neuždavė man klausimo. Ištekėjau labai jauna už

Gerai, vaikinai, žvejyba palauks, nusprendė Viktoras ir paėmė tinklą. Reikia išgelbėti vargšą.

Klasės varpas dar nebuvo suskambėjęs, kai Lukas Petraitis įžengė į Vilniaus vidurinę mokyklą, galvą nuleidęs

Tavo sūnus toks nuobodus Nieko gero iš jo neišeis! Gabija sustojo durų kieme, vos neišmesdama torto iš rankų.

Mergaite, tu pas ką? paklausiau. Aš ieškau mamytės, ar nė nematėte jos? ant manęs įsmeigė akis maža

Artūrai, tu pažiūrėsi į Dominyką? sušuko Gabija, tiesdama šaliką prieš veidrodį. Grįšiu vakare, apie šeštą.

Šį rytą mane užklupo prisiminimai. Rašau šį dienoraštį, kad išlietų širdį. Mano motina, Ona, ilgai sirgo.

Mano žmona Dovilė mirė prieš penkerius metus. Aš vienas auginau mūsų dukrą Aušrą. Nuvykome į mano geriausio