Mama glaudžia savo dukrelę prie krūtinės, bučiuoja ją ir tyliai galvoja: Į ką gi ji panaši?
Bet juk mes šeima, ištarė mano broliai ir seserys tą dieną, kai lydėjome mamą paskutinėje kelionėje Antakalnio kapinėse.
Gera moteris. Gera moteris, sakydavo Antanas. Ką mes be jos darytume? O tu jai mokėdavai tik du šimtus
Išdaviau vyrą ir nenusivyliau. Nebuvo čia jokių dramatiškų filmo scenų ar aistrų kupinų savaitgalių pajūrio
Šeimos brangenybė Ne! Nebandyk manęs įkalbėti, mama! Bet kokiu atveju aš tai padarysiu! Aušrine, kam
Mano vyras pasakė, kad mano karjera gali palaukti… nes jo mama atvažiuoja pas mus gyventi.
Gediminai, šios katės gyveno čia dar tada, kai mudu nebuvome pažįstami. Kodėl aš turėčiau jas kažkur išnešti?
Velykos be sūnaus Telefonas subruzdėjo ant stalo, kai Valė Petronienė kaip tik traukė sviestą iš šaldytuvo.
Mano seneliai pragyveno kartu visą gyvenimą net 57 metus, kupinus rūpesčio, džiaugsmo ir dalių kasdienių