Šiandien vėl stebėjau, kaip mano pašonėje, Savanorių prospekto pašalyje, susibūrė ta pati šunų penkė.
Aš pastačiau paskutinę lėkštę ant stalo ir atsitraukiau žingsnelį. Dvylika indų. Dvylika taures.
Žiedas ant svetimos rankos Telefonas suskambo tuo pačiu metu, kai Laimutė jau buvo paspaudusi mygtuką
Ei, uodeguoti! Kieno tu čia? paklausė Rūta, sustojusi ir žiūrėdama į didelį rusvą katiną, tupėjusį prie jos durų.
Man buvo 55-eri, kai įsimylėjau vyrą, kuris buvo už mane penkiolika metų jaunesnis, tik tam, kad vėliau
Atsitiktinis pranešimas Telefonas gulėjo ekranėliu žemyn ant naktinio stalelio, kaip visada.
Pakuok daiktus, sutikau savo pirmąją meilę, pareiškė vyras. O po valandos pats stovėjo prie durų su lagaminu.
Birute, tuojau pat atidaryk! Mes žinom, kad esi viduje! Danguolė matė šviesą lange! Birutė kaip tik baiginėjo
Viskas, tai pabaiga! švelniai braukdama balto nosinaitės kampu nuo akių ką tik nubėgusias ašaras, atsidūsta