Pora gyveno, kaip sakoma, ne blogai. Vestuvės šventė, kai abiem buvo po trisdešimt. Greit ir sūnus gimė.

Prieš daugelį metų, kai su vyru dar tik pradėjome bendrą gyvenimą, nuomavome mažą butą Vilniuje.

Adamą pažįstu nuo pat vaikystės gyvenome tame pačiame daugiabučio kieme, žinoma, visada buvome draugai.

Žinai, man buvo vos treji, kai iš visos mūsų šeimos am likę tik aš ir tėtis. Mamos net nepamenu ji dar

Austeja, ar lauksiu tavęs sekmadienį? paklausiau savo dukters. Žinoma, mama, atsakė ji. Laukiau vaikų

Mano gyvenimą nulėmė tėvo nebuvimas, ir, bėgant metams, manyje vis augo noras jį surasti ir suprasti

Mano draugė, Raminta, staiga atsidūrė ligoninėje su keista liga, apie kurią dabar visi žino.

Taip jau atsitiko, kad aš ir mano sesuo turime bendrą anytą. Visi mėgo mano vyrą Dominyką, o jis nebuvo