Uncategorized
013
Man 55, ir pag finally prasideda mano gyvenimas sau. Be kaltės jausmo, be baimės būti „ne tokia“ ar kam nors neįtikti. Mano erdvėje viešpatavimas harmonija – rami, švelni, beveik tyli. Nėra svetimų emocijų, kurios kadaise mane išvargino. Niekas nediktuoja, kaip man gyventi, ką rengtis ar apie ką svajoti. Aš vėl priklausau sau.
Man 55 metų, ir pagaliau gyvenu tik sau. Be kaltės jausmo, be baimės būti ne tokiam ar ką nors tenkinti.
Zibainis
Uncategorized
0146
— Tatu… ar tikrai? — vyriausios dukros Jūratės balsas drebėjo.
Tėveli ar tai tiesa? sujaudinta balsoje šaukė vyresnioji mano dukra Ieva. Ką konkrečiai? tyliai atsakė
Zibainis
Uncategorized
0217
Fosto namas” arba “Fosto sodyba
Ačiū, Jurgai! Nežinau, ką be tavęs daryčiau, pranešimas ant jos vyro telefono ekrano žvilgtelėjo kaip
Zibainis
Uncategorized
033
Po dvidešimties vienerių santuokos metų vieną vakarą žmona man tarė:
Po dvidešimties vienerių metų santuokos vieną vakarą mano žmona pasakė man: Turėtum pakviesti kitą moterį
Zibainis
Uncategorized
034
Kai Lilijai sukako šešiolika, senoji žydė turguje paėmė ją už rankos, įsigilino į gyvenimo linijas ir tarė:
20251107, Vilnius Kai man buvo šešiolika, senoji čigė ant Šv. Onos turgus pasiėmė mane už rankos, įvertino
Zibainis
Uncategorized
055
Kelionė į laimę: Naujas pradžios žingsnis dviem mylintiems širdims.
Kelionė į laimę: Naujas pradžia dviem mylinčiams širdims. Gabija keliavo pas savo mylimą vyras, lyg skrisdama
Zibainis
Uncategorized
09
Kada nors tu pamatysi, kaip aš pasenau.
Kartą galėtum pastebėti, kad aš susilpinu. Kad rankos traukia, kai spausčiu mygtukus ant megztinio, o
Zibainis
Uncategorized
06
Kada nors tu pamatysi, kaip aš pasenau.
Kartą galėtum pastebėti, kad aš susilpinu. Kad rankos traukia, kai spausčiu mygtukus ant megztinio, o
Zibainis
Uncategorized
0249
Norėjau kaip geriau
Norėjau tik gero Taip, aš suprantu, kad jūs neprivalote! Bet tai gi jūsų kraujas! Ar tikrai paliksite
Zibainis