Zibainis – Page 51

Galia su drauge vaikšto Vingio parke, kai staiga pastebi vyriuką ir moterį. Jie apkabinasi, o jis šnabžda kažką į jos ausį. Moteris šypsosi laiminga. Galia žiūri į juos plačiai atvertomis akimis ir negali atverti žvilgsnio. – Galia, ką darai? Galia! – nustebėjo draugė. – Nieko tokio. Eime, – staiga pasakė Galia. Merginos atsisveikino. Galia eina namo ir jaučiasi, kad taip neįmanoma! – Tėti, kaip taip galėjo būti? Kaip galėjai taip su mama?! – ji neįtikėjo matytu.

2026rokas, birželio 10d., penktadienis. Vėl prasidėjo mano įprastinė dienoraščio puslapio šventė bandau

– Kaip taip – jis susirgo? Kokio jo būklės? – išsišakojo svokrelė. – Miegoje. Nieko nebijok, šiek tiek karščio, viskas tvarkoje, žiema puola. – Tai ne tik žiema! Tai tavo darbas, štai kodėl atneši iš kasos namo viską! Kiek kartų sakau – keisk darbą!

Kaip taip užplaužai? Kokią būklę turi? nusišypsojo šventinė. Miegodamas. Nieko nebijok, šiek tiek karščio

20240612, dienoraštis Ateik su manimi! Šiuo metu mano kieme nėra šuns. Būsi puikus sargyba nepadarysi

– Ką tu čia sakai? Mes jau dešimt metų vedybų! Kokios meilužės? Man pakanka tiek tavęs!

Ką tu daryt? Mes jau dešimt metų santuokoje! Kokios meilės? Man pakanka tavęs ir manęs! Austėja nešėlėjo

Nekvietiniai svečiaiKai vakarėlio šviesos užgeso, iš tamsos išlindo paslaptingi lankytojai, nešdami senas, nepatenkintas svečių knygeles.

Prieš daugelį metų, kai dar ryškiai prisiminiau, mano senoji draugė Viltė buvo išgriuvusi iš ryto po

Vieniša parko prižiūrėtoja rado telefoną parke. Įjungusi jį, ilgai negalėjo susikaupti.

Aš dažnai stebiu, kaip gyvenimas išnyksta tyliame mūsų kaime, ir ši istorija vienas iš tų kartų, kai

– Jūs tik iš parduotuvės etikečių atskiriate krapą nuo petražolių! O uogų tik uogienėje matėte! – skundžiasi nusiminusi kaimynėJi pagaliau išsikėlė į kiemą, kad patikrintų, ar kaimynų sodo vaisiai tikrai nebuvo pamiršti daržovių rinkinyje.

Jūs tik pagal etiketę atskiriate petražolių skustukus! Ir uogas matėte tik uogienėje! skundėsi įsižeidusi

– Negaliu to patikėti! Mano geriausias draugas iš tiesų yra Luko tėvas! Jau daugiau nei ketverius metus prižiūrėjau jo sūnelį ir negalėjau susimąstyti, kad jis ne mano.

20230917 Šiandien vėl grįžau namo į Mažąjį daugiabutį ant Šešėlių gatvės, Vilniuje, ir pasinėriau į mintis

Žentas pareiškė, kad nematysiu savo dukters, jei neparduodu motinos namo.

Aš, Aistė Petrauskienė, pusiau šimtmečio laiką sklandžiai gyvenu viena, nors kaiisei buvo santuoka mano