Mano vardas Eglė Žilinskaitė. Mano vyrui, Ramūnui Žilinskui, aš buvau paprasta moteris. Kukli, patikima
Vėl mergaitė? Tai jau juokas iš manęs burbteli Antanas. Mūsų giminėje keturios kartos vyrai dirbo geležinkelyje!
Dukryte, duok bent ketvirtį kepalėlio, o rytoj atnešiu pinigus. Man jau galva sukasi nuo alkio…
Nieko nesigailiu Ir kad grįžus butas blizgėtų! ponia Rūta Palevičienė išbėgo į laiptinę ir taip stipriai
Nedėl ko nesigailiu Ir kai grįšiu, kad butas blizgėtų! Danutė Žalinkevičienė išbėgo į laiptinę ir užtrenkė
Aštuonerius metus vyras man draudžia lankytis jo tėvų namuose mažame Lietuvos miestelyje. Durys trenkiasi
Viltis nedingo staiga. Praėjo ištisi metai be jokios žinios apie jį Mes ieškojome jo visur.
Katinas, kuris jau buvo beveik susitaikęs su mintimi, kad mirs vienas sušals, numirs iš bado, išdavystės
Niekada neturėjau eiti į tą palatą. Net ir dabar, praėjus tiek laikui, retkarčiais prisimenu būtent tą akimirką.