Zibainis – Page 51

– Gerai, šventės metu tavęs ne išvarysime. Paruošk mums tris miegamąjus – mano seserys ir velionė liks per nakvynę. O tu miegok virtuvėje. – Giedrute Vasilijauskaitė, ar nieko nežiūrėt, kad aš esu vienintelė šio namo savininkė? Turiu ir dokumentus. Tad net nebandykite įsiskverbti – policija jus išstums.

Gerai, negausime tavęs išvežti per šventes. Paruošk tris miegamuosius mano seserys ir pusseserė liks

Mažoji Mairė niekaip nesuprato, kodėl jos tėvai jos neįžavės. Ji erzino tėtį, o mama, tarsi mechaninis robotas, tik atliko vaiko priežiūros pareigas – labiau ją dominavo sutuoktinio nuotaika.

Aistė, mažytė mergaitė, niekaip nesuprato, kodėl tėvai neturėjo jos širdyje jokios meilės. Tėvas ją dirgdavo

Ši tvora – vienintelė vieta, kuri manęs neperšoka. Kartais jaučiu, kad prisirišau…

Žmonės praeina šalia: kai kurie skuba, kai kurie lėtai, bet beveik niekas nevaldo sustoti. Nebereikaluoju dienų.

Ką čia darome? Kodėl drįstame įsiveržti į svetimą namą?

Vis dar prisimenu tas dienas, kai po daugelio metų aš atsidūriau Vilniuje, tarp senų medžių ir senosios

Mama nuvedė mažąją dukterį į prieglaudą pasirinkti šuniuką, bet mergaitė sustojo prie labiausiai liūdnaus šuns narvo ir nenorėjo jo palikti.

Lina švelniai suspaudė savo dviejų metų dukros, Aistės, mažytę rankutę, kai jos kartu žengė per slankų V.

– Jei kūdikis primins buvusį – atsisakysiu… duosiu gyvenimą ir atsisakysiu! – Be spalvos balso pasakė LėraLėros žodžiai išgirdo vėjai, ir tylų šnabždesį iš šviesios upelio pakrantės, kuris patvirtino, kad jos sprendimas bus išklausytas likimo.

Jei kūdikis bus panašus į buvusį atsisakysiu duosiu gyvenimą ir atsisakysiu! bejausmiškai šaukė Austėja.

— Aš skambausiu, galų gale nieko baisaus neįvyko! Na, taip būna vyrams – įsijautė, ne sugebėjo laiku sustoti. — Būk protingesnė. Ar iš tiesų pasiduosi vaikui? Ji manytų, kad ją nugalėjai! Kariauk už šeimą! — Skambino uošvienėSu širdimi, kupina drąsos, jis pajuto, kaip įkvepia meilė šeimai, ir priėmė sprendimą kovoti.

Galiausiai nieko baisaus neįvyko! Kartais vyrų nuotaikos pasikeičia staiga, jie nesugeba laiku sustoti.

Po vyro laidotuvių mano sūnus nuvežė mane į Kauno pakraštį ir šaukė: „Nusileisk čia iš autobuso. Daugiau negalime tavęs išlaikyti“. Tačiau mano širdyje slėpiau paslaptį, kurios apgailestavimas juos seks visą gyvenimą…

Tai buvo diena, kai mes paskutinį kartą padėjome mano sutuoktinį lėtai šleptelėjo lietaus lašai.

— Šiandien pasakei, kad susituokei su manimi, nes aš „patogi“! — Ir kas? — jis pakėlė pečius. — Ar tai blogai?

Tu šiandien sakai, kad susituokėme, nes aš patogi! paklausė Viltė, suspaudusi rankoje šiltą kavos puodelį. Ir?