Žinai, drauge, ta diena, kai netekau savo vyro buvo ne tik praradimo diena. Tai buvo akimirka, kai praradau
Tai, ko pasauliui reikia daugiau žmonių, kurie yra geri ir rūpinasi tais, kurie negali savimi pasirūpinti.
Mantas, penktos klasės mokinys iš Vilniaus, visada stebėjo savo kaimynę Dovilę. Mergaitei būdavo supintos
Mano sūnui reikia
– Penkiasdešimt tūkstančių, Steponai. Penkiasdešimt. Be to, dar trysdešimt tūksta…
Penkiasdešimt tūkstančių eurų, Stiprasai. Penkiasdešimt! Ant viršaus dar trisdešimt už išlaikymą.
Žinai, mano senelis Adomas kiekvieną šeštadienį atnešdavo močiutei Aldonai gėlių ir taip net šešiasdešimt metų.
Mano vyras Vytautas ir aš jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvenome kartu. Gyvenome ramiai bei paprastai.
Viduryje savo jautienos kepsnio pastebiu drebantį balsą prie stalo. Pone… ar galėtumėt duoti man, kas liko?
Virtuvėje buvo likusi pusė mano jautienos kepsnio, kai šalia stalo pasigirdęs tylesnis balsas privertė
Labas dienas, mielos moterys, apie ką šnekame? Palikime vietos, norėčiau pasiklausyti naujienų.