Uncategorized
030
Kiekvieną popietę, išėjęs iš gimnazijos, Tomas vaikščiojo akmenimis grįstomis gatvėmis su kuprine viename petyje ir laukine gėle, saugiai suspausta tarp pirštų.
Kiekvieną popietę, išeidamas iš gimnazijos, Tomas vaikščiodavo akmenimis grįstomis gatvėmis, su kuprine
Zibainis
Uncategorized
020
Gyvenimas 70-ies pilna krūtine be vaikų: laimė ir laisvė brandaus amžiaus žingsnyje
Gyvenimas Išpildytai 70 Metų be Vaikų Moteris, kuri pasirinko neturėti palikuonių, dalinasi savo gyvenimo
Zibainis
Uncategorized
0554
Kol dirbau, mano tėvai išnešė mano vaikų daiktus į rūsį, sakydami: ‘Kitas mūsų anūkas turi turėti geresnes patalpas’.
Dirbdama savo darbą, išgirdau, kaip mano tėvai pernešė mano vaikų daiktus į rūsį, sakydami: Mūsų kitas
Zibainis
Uncategorized
078
Aš – jūsų anūkė
Mamą atėjo tavęs pasiimti, susiruošk. Nusistovėjęs požūris kiekvienas vaikas vaikų namuose laukia šių
Zibainis
Uncategorized
043
– Vėl atėjai mano sielą kankinti, nervus man daužyti? Matai, kaip angliškas lordas pasirodęs! Jis, matote, po penkiasdešimt gramų valgyti įpratęs! – Griaudėjo pardavėja
Vėl atėjai manęs nervint, velnias tau vaikščioti! Žiūrėk, kaip ponas elgiasi! Jis gi, matai, penkiasdešimt
Zibainis
„Sūnau, prašau, pasirūpink savo serga seserimi. Negali jos apleisti!“ – sušnibždėjo motina.
Mano sūnau, prašau, pasirūpink savo sergančia seserimi. Negali jos palikti vienos! sušnibždėjo motina.
Zibainis
Uncategorized
047
Jei kojų išskėsti gali, o atsakomybės už save neimti – geriau vaiko atsisakyti
Senais laikais, kai žemė dar buvo šiltesnė ir žmonių širdys atviresnės, gyveno jauna moteris vardu Laima.
Zibainis
Uncategorized
0332
Ištekėti dėl Kolios
Laimingas vaikystė baigėsi Noriui, kai jam buvo penkeri. Vieną dieną tėvai jo neatsiėmė iš darželio.
Zibainis
Uncategorized
060
Geras rytas, mylimoji.
Labas rytas, mieloji. Jis, kaip visada, pabudo minutę prieš žadintuvą. Karo laikų įprotis. Nenumirksėjęs
Zibainis