Aš galėjau padaryti didžiausią klaidą – palikti tėtį vieną Gyvenimas neatleidžia, kai atidėlioji tikrai

Mūsų marti – plėšrūnė su rožine šypsena. Ji laukia mūsų mirties, kad pasigrobtų butą. Patikėkite, man

Pramiegojo! Skubėdama iš vonios į duris, dažydamasi lūpas ir žvilgtelėjusi į veidrodį, Rūta užsimetė

Aš galėjau padaryti didžiausią klaidą – palikti tėvą vieną Gyvenimas neatleidžia, kai atidėlioji tikrai

“` – Irma, ar esi namuose? – Ne, tik einu. Kas yra? – Reikia pasikalbėti.

Aš esu Jurgita Vaitė, ir gyvenu mažame mieste – Kretingoje, kur ramiai tekanti Akmenos upė vingiuoja

Mūsų marti yra plėšrūnė su rožine šypsena. Ji laukia mūsų mirties, kad galėtų pasiglemžti mūsų butą.

Aš esu Austėja Lanksytė ir gyvenu mažame miestelyje Kėdainiai, kuriame ramiai teka Nevėžis tarp senų pastatų.

Ši istorija nutiko prieš labai ilgą laiką. Pagrindinė herojė, kuri man ją papasakojo, jau seniai tampa
