Uncategorized
0122
Tai ne senelių namai, čia ji nėra laukiama.
Pasakojimą man papasakojo mano močiutė, kurios dažnai lankausi kaime. Vieną kartą ilgai nesimatėme, nes
Zibainis
Uncategorized
039
Dešimt metų negaliu jo pamiršti: kaip gyventi toliau?
Aš niekaip negaliu jo pamiršti jau dešimt metų. Kaip gyventi toliau? Man buvo tik 23 metai, kai išvykau
Zibainis
Uncategorized
054
Neįmanoma pamiršti jau dešimt metų: kaip toliau gyventi?
Aš jau dešimt metų negaliu jo pamiršti. Kaip man gyventi toliau? Man buvo vos 23 metai, kai išvykau studijuoti
Zibainis
Uncategorized
0330
Nuotaka pamiršo žodį „ačiū“
Nepadėkojanti nuotaka – Irma, ar turite užkąsti? – skubėdama paklausė Rūta. – Esu tokia alkana, siaubas.
Zibainis
Uncategorized
070
Negi pasiimsi šunį iš prieglaudos? Ir dar seną bei sergantį! Tu pati ne viso proto!
— Mama, ką tu pridarei? — dukra beveik rėkė į telefoną. — Kokį šunį iš prieglaudos? Ir dar seną bei sergantį.
Zibainis
Uncategorized
0123
Pasenusiam ir ligotam šuneliui iš prieglaudos? Toks sprendimas reikalauja drąsos!
— Mama, ką tu padarei? — dukra beveik šaukė į telefoną. — Koks, po galais, šuo iš prieglaudos?
Zibainis
Uncategorized
029
Mano dukra nevilties gniaužtuose: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos
Mano duktė nevilties akimirkoje: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos Esu dviejų vaikų — sūnaus ir dukters — mama.
Zibainis
Uncategorized
0110
Prekeivis atidarė dėžę. Iš ten išniro snukutis ir didelės išsigandusios akys.
Prekiautojas vaisiais atidarė dėžę. Iš ten kyštelėjo snukutis. Didžiulės išsigandusios akys atrodė, tarsi
Zibainis
Uncategorized
098
Mano dukra nevilties akimirkoje: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos
Mano duktė nusivylusi: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos Esu dviejų vaikų mama – turiu sūnų ir dukrą.
Zibainis