Uncategorized
017
Jautė, kad čia niekas nesižavi jo sugrįžimu, vėl tenka ieškoti naujos slėptuvės ir maisto – bet jo letenos jau nesugebėjo išlaikyti išsekusio, sergančio kūno…
Jaučiu, kad čia nebesitikėtina, kai vėl turi kilti ieškoti slėptuvių ir ką nors valgyti – be to, kojų
Zibainis
Uncategorized
0686
Jo tėvas ją ištekino už elgetos, nes ji gimė akla – tačiau tai, kas įvyko vėliau, visus privertė apsigauti.
Jos tėvas ją ištekėjo skurdžiam begikui, nes ji gimė akla – bet tai, kas įvyko po to, paliko visus neįtikėtus.
Zibainis
Uncategorized
0150
Ištverti likimo smūgius
Durtyje Durys į kabinetą atsiverė, ir ant slenksčio pasirodė aukštas, įdegęs jaunas vyras. Jis žvelgė
Zibainis
Uncategorized
01.1k.
«Močiute, jums kitame skyriuje», – nusišypsojo jauni darbuotojai, pažvelgdami į naująją darbuotoją. Jie dar nežinojo, kad aš įsigijau jų įmonę.
„Močiute, jūs tikrai turėtumėte eiti į kitą skyrių“, – šypsosi du jauni darbuotojai, pažvelgdami į naują kolegę.
Zibainis
Uncategorized
049
Jaunas milijonierius randa alpą mergaitę, laikydamą du dvynių kūdikius snieguotoje Vilniaus senamiesčio aikštėje.
Jaunas milijonierius, stovėdamas po snieguotą aikštelę Vilniaus senamiestyje, aptiko nešą sirgusią mergaitę
Zibainis
Uncategorized
020
Išsinuomojęs automobilį, kaip žmoną iš ligoninės, Bogdanas su kaimynu įnešė ją namo. „Visi bus gerai, – guodė žmoną, – tu tik gyventi. Bent sėdėk ir kalbėk su manimi. Tiktai gyventi. O aš viską išsiaiškinsiu. Tik nepalik manęs, mano mieloji…!“
9 gruodžio 2025 m. Šiandien vėl grįžau prie tų prisiminimų, kurie lyg senas poezijos knygos lapai šnabžda
Zibainis
Uncategorized
039
Jaunas milijonierius randa nuvargusią mergaitę, laikantią du dvynių kūdikius, snieguotoje Vilniaus aikštėje.
2025‑08‑26 – Dienoraštis Vakar, kai lauke išklijo tylios sniego šluotelės, aš stovėjau savo erdvioje
Zibainis
Uncategorized
0174
Manęs atleido dėl amžiaus. Atsisveikindama padovanojau visiems kolegoms rožes, o vadovui palikau aplanką su mano slaptų audito rezultatų ataskaita.
Manęs atleidė dėl amžiaus. Atsisveikinimui dovanojau visiems kolegoms rožes, o vadovui palikau aplanką
Zibainis
Uncategorized
0485
Po 60 metų santuokos sužinojau, kad mano gyvenimas buvo melas
Po šešiasdešimt santuokos metų sužinojau, kad visas mano gyvenimas buvo melas Kai mano žmona, su kuria
Zibainis