Uncategorized
016
Miegojau su savo vaikinu, nežinodama, kad jis mirė prieš du dienas – Dabar esu nėščia su jo vaiduoklio vaikuNakties vėjai šnabždėjo jo vardą, o aš jautžiau, kaip paslaptinga šviesa glosto mano pilvasą, primindama, kad meilė gali išgyventi net po mirties.
**1 skyrius** Liūdau su močiutės meilužiu, nežinodama, kad jis iškrito iš gyvenimo per du dienas ir dabar
Zibainis
Uncategorized
012
Ji atstūmė jį dėl aprangos, tačiau jau po minutės karčiai dėl to pasigailėjo!
2024 metų gegužės 17 d., penktadienis Šiandien man teko būti netikėto liudininke ir jaučiu, kad ši istorija
Zibainis
Uncategorized
011
Ačiū už tėtį
Ką pareigūnai pasakė? tyliai paklausė Eglė, kai mama padėjo telefoną ant stalo. Nieko gero, Zofija Stanevičienė
Zibainis
Uncategorized
013
Užsutikusi šalia suoliuko gulintį šunį, ji bėgo jam. Jo žvilgsnis nukrito į laisvą diržą, kurį Natalija neatsargiai paliko.
20260528, ketvirtadienis Šiandien ryte pamatiau kaimo taką nusodrintą šunį, kurio uodega krenta ant šlapių akmenų.
Zibainis
Uncategorized
062
— Kas tu esi?!
20230512 Vakarą pradėjau su neramiais jausmais, kai grįžau į savo butą Vilniaus Senamiesčio gatvę, kur
Zibainis
Uncategorized
06
Ji išvarė senuką iš restorano, net neįtardama, kad po dešimties minučių jis visam laikui pakeis jos gyvenimą.
Ji išvarė senuką iš restorano, nė nenutuokdama, kad po dešimties minučių jos gyvenimas apsivers aukštyn kojomis.
Zibainis
Uncategorized
017
Mano taisyklės
Mano taisyklės Ne, Laurynai, visgi gerai, kad atvažiavai! Lina Petronė atsisėdo priešais sūnų, parėmė
Zibainis
Uncategorized
018
Turtingas verslininkas sustabdo automobilį sniege. Ką nešiojo nuskėtasis berniukas, jį šaldė…
Sniegas kruopščiai krinta iš dangaus ir dengia Vingio parką tankiu baltu skraiste. Medžiai stovėjo tyli
Zibainis
Uncategorized
034
Kol tu buvai išvykęs į komandiruotę
Sigita, aš jau namie! Sutik mane! L-Laurynai?! O tu ko toks anksti? Turėjai tik po trijų dienų grįžti…
Zibainis