Zibainis – Page 62

Čikaga, 1991-ųjų žiema. Miestas pabudo nuo geliantiškų šaltukų, prasiskverbiančių iki kaulų.

Vilnius, žiemą 1991-ųjų. Miestas pabudo atšiauriu šalčiu, kuris varvėjo iki kaulų. Pastatai, apšerti

Kodėl lindai į mano nešiojamąjį kompiuterį? – Paslaptis, kuri slepiasi nežinomo žvilgsnio akivaizdoje.

Kodėl kišaisi į mano nešiojamąjį? nusispjautė Aleksas, užsimerkęs ant Elenos. Ji niekada nematė jo tokio…

Skurdei juodaodis berniukas patyčiojamas dėl suplyšusių batų — tai, ką jo mokytoja sužino apie jį, palieka klasę be žado

Pirmas skambutis dar nebuvo suskambėjęs, kai Lukas Petrauskis nuslinko į Kauno vidurinę mokyklą, nuleidęs

„Sūnau, prašau, rūpinkis savo serga seserimi. Negali jos apleisti!“ – sušnibždėjo motina.

Sveikais mano sūnum, prašau, rūpinkis savo sergančia sese. Negali jos apleisti! sušnibždėjo motina.

Mano žmona Kotryna mirė prieš penkerius metus. Aš vienas užauginau mūsų dukrą Emiliją. Nuvykome į geriausio draugo Liudo vestuves švęsti naujos kartos pradžią.

Mano žmona Aušra mirė prieš penkerius metus. Aš vienas užauginau mūsų dukrą Gabiją. Nuėjome į geriausio

Vilniuje, su skubančiais pastatais, kurie lyg lenktyniautų siekti dangaus, nekantriais šviesoforais ir lietumi bei benzinu prisotintomis gatvėmis, dirbo Angelas – dviračio kurjeris

Vieną dieną, kažkokiam Lietuvos mieste, kur pastatai lyg lenktyniautų, kas greičiau užliptų į dangų

Turtingasis sūnūs nustūmė paralyžiuotą motiną nuo uolos, bet pamiršo jos ištikimą šunį – o kas įvyko toliau, tiesiog nuostabu… –

Jonas Petraitis visada buvo auksinis berniukas Petraičių šeimoje. Nuo pat mažens jis buvo turtingų tėvų

Maniau, kad vyras tiesiog blogos nuotaikos, kol neradau jo stalčiuje skyrybų dokumentus

Maniau, kad vyras tiesiog blogos nuotaikos, kol neradau jo stalčiuje skyrybų dokumentus. Kur mano mėlyna

Vyras, kuris pasodino medžius, kad vėl galėtų kvėpuoti

VYRAS, KURIS SĖJO MEDŽIUS, KAD GALĖTŲ VĖL KVĖPUOTI Kai jam diagnozavo plaučių ligą, Juozas Petrauskas