Mano vardas Giedrė. Kai ją susitikau, jai buvo dvidešimt du metai, o ant pečių slegė milžiniškas skausmas.
Užsidėk kepurę, lauke minus dešimt. Susirgsi. Birutė ištiesė megztą kepuraitę būtent tą mėlyną su bumbulu
Sužinojau, kad kažkas paliko kūdikį Gyvenimo lange šalia ligoninės akušerijos skyriaus. Po trijų mėnesių
Kiekvienas už save Mama, tu net neįsivaizduoji, kas dabar darosi būsto rinkoje, nervingai šnekėjo Mantas
Nešiok atsargiai, Rūtele, šitas žiedas ne tik auksinis jis mūsų šeimos istorija, ištarė Irena Petrauskienė
Vėl jie gaus vėlą ant popieriaus, o mes tik skardinėlę agurkų? skaičiau pro šalį, stoviant prie virtuvės
Vyras parsivedė draugą porai savaičių pagyventi, o aš tyliai susirinkau daiktus ir išvažiavau į sanatoriją
20251130, Vilniaus dienoraštis. Sužinojau, kad jos tėvas vis dar gyvas, kai pati susirgo. Aistė jau kurį
Plike, kelkis! rytais mane pažadindavo mano žmona. Pernai ryžausi dalykui, apie kurį anksčiau net negalvojau.