Uncategorized
0143
„Oi! Imk! Kągi jos klausiau beprasmės!“ – šaukė nepažįstama moteris mano vyrui ir įteikė rankoms kūdikįJis nustebęs, bet švelniai apkabino mažąjį, kol moteris nutrūko į traukinį, išnykusi į miesto gatves.
Aš auklėjau dukterį, kurį gimė mano vyro mylimoji. Taip, tikrai teisingai perskaitėte. Kai kurie galėtų
Zibainis
Uncategorized
018
Vytą išvarytė. Vėl. Trečias kartas per jo trumpą gyvenimą. Jam niekas nepasisekė.
20260610 Vėl vienas iš tų sunkių vakarų, kai prisiminimai slėpiasi tarp šlapias lapų ir šaltos vėjo dvelksmo.
Zibainis
Uncategorized
089
Pabudusi vidury nakties, Lara pajuto tuštumą šalia savęs. Pasimetusi, ji ištiesė ranką, tikėdamasi pajusti įprastą savo vyro, Stepono, šilumą.
Atsibudavau vidurdienio tamsyje, ir šalia manęs jaučiai tuščią kambarį. Su neramiais ranka ištnaužiau
Zibainis
Uncategorized
018
Na, kokia aš tau močiutė?
– Ką aš tau senelė? Man dar tik penkiasdešimt su uodega. Kas man taip senas? murdėjo Aistė, padėdama
Zibainis
Uncategorized
024
Uošvis grasina, kad nebus matyti mano dukra, jei neparduodu motinos namoPaskui kreipiausi į teisininką, kad ginti savo teisę matyti dukrą ir išvengti prievarta parduoti motinos namą.
20260612, Kaunas Visą pusę gyvenimo skaičiau save vieniuku. Ne, buvau vedęs, bet mano žmona, po metų
Zibainis
Uncategorized
016
— Gerai, vaikinai, žvejyba palauks, — nusprendė Viktoras ir sugriebė žvejo tinklą. — Reikia išgelbėti vargšą!
Gerai, vaikinai, žvejybą paliksime, nusprendė Viktoras Petrauskas ir nusibando žvejybos tinklą.
Zibainis
Uncategorized
024
Olia, ar šie tavo perviršiniai kilogramai?
Aistė, ar tie jūsų nauji kilogramai nėra problema? klausėsi niekada neišvystytos Domo motina, Vytautė.
Zibainis
Uncategorized
033
Ne jų motina, tie penki… Ar visgi pasakytum…
Antanas niekada nepriklausė jaunuolis po ilgo nėštumo jo žmona išgirdo paskutinį kvietimą į gyvenimą.
Zibainis
Uncategorized
047
- Palaukite, – sakė jis.
Palaukite, pasakė jis. Išlipau iš traukinio stoties tik kelioms akimirkoms, o grįžus į vagoną, mano daiktų nebuvo.
Zibainis