Kai Gabija įėjo į butą, iš karto pamatė uošvės batus, stovinčius vidury prieškambario. Tuomet suprato

Eik iš čia, bjaurus seni! sušuko jam iš paskos, išvarydami iš viešbučio. Tik vėliau sužinojo, kas jis

“Kokia vaikas keturiasdešimt vienerių metų! rėkė ant Onos jos vyras. Tavo amžiuj jau bobutėmis tampa.

Vakarienė jau buvo beveik paruošta, kai pastebėjau šunį gulinčią prie suolo. Akys nuslydo ant diržo

Galvoji apie mane, ką nori, bet nieko neįrodysi, grėsmingai tarė uošvė, statydama martį prieš sunkią

Mano motina ir sesuo mane matė tik kaip piniginę joms niekad nebuvo įdomu, kas aš esu. Užaugau šeimoje

Aš daugiau nebegaminsiu visiems! Tik sau ir Onutei. O kodėl gi? suirzo Mykolas. Todėl, kad mūsų šeimoje

Po devyniolikos metų mano motina vėl pasirodė dabar ji nori pinigų ir stogo virš galvos Buvau dešimties

Tas miestelis, prigludęs prie pasaulio pakraščio, tarsi paskutinė dulkė žemėlapyje, gyveno ne pagal laikrodį