Uncategorized
0210
70-metis vyras vedė 20-metę merginą kaip antrą žmoną, kad susilauktų sūnaus, tačiau vestuvių naktį įvyko šokiruojantis įvykis
Tylus kaimas Žemaitijoje, apsuptas žalių kalvų ir kviečių laukų, buvo septyniasdešimtmečio Adomo namai.
Zibainis
Uncategorized
052
Šeimos slaptas receptas: skaniausi patiekalai, kuriuos perduoda iš kartos į kartą
Šeimyninis receptas Tai tu rimtai nori ištekėti už žmogaus, su kuriuo susipažinai internete?
Zibainis
Uncategorized
0172
Laikas susitikti su rykliais,” sušnibždėjo mano uošvė, prieš nublokšdama mane už borto. Mano sūnus stovėjo ir šypsojosi, kol jūra mane prarijo. Jo tikslas? Pasisavinti mano dešimties milijonų dolerių turtą.
Laikas susitikti su rykliais, mano uošvė šnibždomis tarė, kol mane nustūmė per bortą. Sūnus žiūrėjo
Zibainis
Uncategorized
013
Čikaga, 1991-ųjų žiema. Miestas pabudo nuo geliantiškų šaltukų, prasiskverbiančių iki kaulų.
Vilnius, žiemą 1991-ųjų. Miestas pabudo atšiauriu šalčiu, kuris varvėjo iki kaulų. Pastatai, apšerti
Zibainis
Uncategorized
083
Kodėl lindai į mano nešiojamąjį kompiuterį? – Paslaptis, kuri slepiasi nežinomo žvilgsnio akivaizdoje.
Kodėl kišaisi į mano nešiojamąjį? nusispjautė Aleksas, užsimerkęs ant Elenos. Ji niekada nematė jo tokio…
Zibainis
Uncategorized
058
Skurdei juodaodis berniukas patyčiojamas dėl suplyšusių batų — tai, ką jo mokytoja sužino apie jį, palieka klasę be žado
Pirmas skambutis dar nebuvo suskambėjęs, kai Lukas Petrauskis nuslinko į Kauno vidurinę mokyklą, nuleidęs
Zibainis
Uncategorized
060
„Sūnau, prašau, rūpinkis savo serga seserimi. Negali jos apleisti!“ – sušnibždėjo motina.
Sveikais mano sūnum, prašau, rūpinkis savo sergančia sese. Negali jos apleisti! sušnibždėjo motina.
Zibainis
Uncategorized
0580
Mano žmona Kotryna mirė prieš penkerius metus. Aš vienas užauginau mūsų dukrą Emiliją. Nuvykome į geriausio draugo Liudo vestuves švęsti naujos kartos pradžią.
Mano žmona Aušra mirė prieš penkerius metus. Aš vienas užauginau mūsų dukrą Gabiją. Nuėjome į geriausio
Zibainis
Uncategorized
018
Vilniuje, su skubančiais pastatais, kurie lyg lenktyniautų siekti dangaus, nekantriais šviesoforais ir lietumi bei benzinu prisotintomis gatvėmis, dirbo Angelas – dviračio kurjeris
Vieną dieną, kažkokiam Lietuvos mieste, kur pastatai lyg lenktyniautų, kas greičiau užliptų į dangų
Zibainis