Zibainis

Nesijaudink manęs neapgalvok Simona nekantriai laukė Naujųjų metų šventės, planuodama išvykti į Karklės

Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad penkios laukimo minutės gali visiškai pakeisti mano gyvenimą. Tačiau būtent taip ir nutiko.

Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad penkios laukimo minutės gali pakeisti gyvenimą. Bet būtent taip ir nutiko.

Uncategorized

0482

Mano viršininkas buvo žmogus, kuris man pasakė, kad vyras man neištikimas: Kaip pamačiau vaizdo įrašą, netikėjau, o galiausiai pasirinkau savo ramybę, išsikrausčiau iš nuomojamo būsto ir po visko radau ne tik palaikymą, bet ir meilę naujoje aplinkoje.

Mano vadovas buvo tas žmogus, kuris pasakė man, kad vyras man neištikimas. Buvau ištekėjusi ir dirbau

Uncategorized

0108

Diena, kai sužinojau, jog mano sesuo išteka už mano buvusio vyro: septynių metų santuoka, išdavystė, šeimos tylėjimas ir netikėta žinia grįžus į Lietuvą

Diena, kai sužinojau, jog mano sesuo teka už mano buvusio vyro Santuokoje buvau septynerius metus.

Uncategorized

0168

Tu pati ją pas mus atvedei

Aistė, tu tiesiog brangakmenis! Vyras, kuris moka tiek su varikliais, tiek su keptuvėmis neįtikėtina.

Uncategorized

048

Diena, kai mano močiutė ištekėjo už 67 metų vyro – sūnaus to žmogaus, kuris ją kadaise paliko prie altoriaus

Diena, kai močiutė ištekėjo už sūnaus vyro, kuris ją paliko prie altoriaus. Močiutei jau 89-eri, o ji

Uncategorized

0169

Turėjau tris ilgas rimtas santykių istorijas. Visose tikėjau, kad tapsiu tėvu. Visose galiausiai pasitraukiau, kai kalbos apie vaikus tapo rimtos. Pirma moteris jau turėjo mažą vaiką. Man buvo 27-eri. Iš pradžių man tai netrukdė – pripratau prie jos dienotvarkės, vaiko grafiko ir naujų atsakomybių. Tačiau kai pradėjome galvoti apie bendrą vaiką, mėnesiai slinko, o niekas nesikeitė. Ji pirmoji apsilankė pas gydytoją – viskas gerai. Pradėjo klausinėti, ar ir aš esu pasitikrinęs. Sakiau, kad nėra reikalo, viskas susitvarkys savaime, bet po truputį pasidarė nejauku… irzlus… įsitempęs. Nuolat kivirčijomės. Vieną dieną tiesiog išėjau. Antra partnerė vaikų neturėjo. Iš karto sutarėme, kad norime šeimos. Praėjo metai, daug bandymų. Kiekvienas neigiamas testas mane uždarė savyje. Ji vis dažniau verkdavo, aš vis dažniau vengdavau temos. Kai pasiūlė eiti kartu pas gydytoją, pasakiau, kad perdeda. Pradėjau vėluoti į namus, praradau susidomėjimą, pasijutau įkalintas. Po ketverių metų išsiskyrėme. Trečioji moteris jau turėjo du paauglius sūnus. Nuo pat pradžių sakė, kad daugiau vaikų nenorėtų. Tačiau tema vėl iškilo – šįkart iš mano pusės. Norėjau įrodyti sau, kad galiu. Ir vėl… nieko. Pajutau, kad esu ne savo vietoje, tarsi užimu kažkieno svetimą erdvę. Visose trijose istorijose nutiko kažkas panašaus. Čia ne tik nusivylimas – čia ir baimė. Baimė išgirsti tiesą gydytojo kabinete, kad galbūt problema – aš. Niekada nesidariau tyrimų. Niekada nieko nepatvirtinau. Pasirinkau išeiti, nei susidurti su atsakymu, kurio nežinau, ar galėčiau pakelti. Dabar man per keturiasdešimt. Stebiu buvusias su jų šeimomis, vaikais, kurie ne mano. Ir kartais klausiu savęs: ar tikrai išeidavau, nes jau buvo nusibodę… ar todėl, kad man pritrūko drąsos likti ir atlaikyti tai, kas galbūt vyko manyje?

Gyvenime esu turėjęs tris ilgas santykių pradžias. Trijuose iš jų buvau įsitikinęs, kad tapsiu tėvu.

Uncategorized

038

Klausyk savęs!

Nustė, mes susitarėme. Senelis laukia. Eglė stovėjo duryse, laikydama rankoje maišelį su sveikinimais seneliui.

Uncategorized

014

Man prireikė penkiolikos metų, kad suprasčiau: mūsų santuoka buvo kaip sausakimšas sausio mėnesį įsigytas sporto abonementas – pradžioje kupinas gerų ketinimų, o vėliau tuščias likusį laiką.

Žinai, kai dabar pagalvoju, man prireikė penkiolikos metų, kad suprasčiau: mano santuoka buvo kaip tie