SILENTI KOVA Elena dar sekundę ilgiau žiūrėjo į sutemų spalvas per svetainės langą, laikydama jau atvėsusią

Išėjau su Mykolu rankose ir žengiau ant šlapių laiptų. Lietaus lašai skverbėsi pro priverstai atidarytus

Vilnius, 1971 metai. Miestas pabudo pilkame rytų rūke. Gatvės buvo išmirkusios praėjusios nakties lietaus

Sėdžiu savo mažame butuke Vilniuje, gniauždamasi šaltą arbatos puodelį, o pykčio ašaros veržiasi į gerklę.

Vilnius, žiemą 1991-ųjų. Miestas pabudo nuo šalto, kandžiai įsiskverbiančio iki kaulų. Pastatai, apsnigtų

Vilniuje, mieste, kuriame skubantys pastatai lyg varžydavosi, kas greičiau pasieks dangų, nerimastingi

Nuobodžiai atsisveikinimas: greitas išsipirkimas ir kelias namo Jis išlipa iš mašinos ir švelniai atsisveikina

Tapęs našlaitė būdama šešerių, kai mano motelė gimdė jauniausią būrelį. Atsimenu tą dieną, kai likau be mamos.

Tamsiausiame ir užmirštame gyvūnų prieglaudos kampe, kur net fluorescencinės lempos šviesa nenorėjo pasiekti