Uncategorized
012
Mano ateitį atskleidė būrėja…
Man aklata paskaitė Kas, berniuk, įdomu? šilta namų šeimininkė švilgtelėjo į mane aštriomis akimis, beržinčiai
Zibainis
Uncategorized
050
Žalių akių žvilgsnis iš praeities
Žalios akys iš praeities Jonas atsikėlė prieš aušrą ir pagalvojo: Na taip, seniai taip gerai nemiegojau. O kur?
Zibainis
Uncategorized
028
Slepiamasis personažas
– Ar žinojai, kad ši keista šmėkla iš pirmojo aukšto iš tikrųjų yra monstras? Matas, tarsi nieko
Zibainis
Uncategorized
045
— Lidija, ar tu užsikrėtei protiniu sutrikimu senatvėje? Juk tavo anūkai jau į mokyklą eina, apie kokias vestuves tu kalbi? — tokius žodžius išgirdau iš sesers, kai jai pasakiau, kad ketinu tekėti.
Aistė, ką tu daryi senatvėje! Tau jau anūkų sūnus į mokyklą eina, o tu dar vestuves ruošiesi?
Zibainis
Uncategorized
0120
Dar vienas vaikas
Dar vienas vaikas Kotryna sunkiai grįždavo į savo butą po darbo, į tuščias patalpas. Iš karto įsijungdavo
Zibainis
Uncategorized
013
Pamiršk mane amžinai
2024 m. balandžio 12 d. Pamiršk, kad turėjai dukrą taip man pasakė, kai atsitiktinai nusišnekėjo su manimi
Zibainis
Uncategorized
0147
Gaisro šauktis: Lietuvių pasiaukojimas ir drąsa ugniagesio akivaizdoje
Leisk, kad tavo žmona laikinai liktų sodyboje, išvirtusi šauksmas skambėjo iš virtuvės, kai šauktinė
Zibainis
Uncategorized
054
Likimas myli dėkinguosius
Dėkninguosius likimas myli Prieš trisdešimt metų Jonukas grįžo į gimtąjį kaimą, po dešimties kariuomenės
Zibainis
Uncategorized
013
Dvi žmonos
20251130, sekmadienio vakaras Aš, Marija, darau raštą sau, nes širdis šioje senoje Ūkšiai kaime nuolat skausi.
Zibainis