Tu apiplėšinėji mano sūnų, jis net lemputės negali nusipirkti. Sekmadienio rytą gulėjau ant sofos po
„Turėjau pastatyti atskirą šaldytuvą, kad mama nevogtų mano pirkinių“ – pasakoja Ona, 24-erių vilnietė. „Situacija absurdiška, bet kitaip neišeina. Nebūčiau prieš parduoti butą ir pasidalinti pinigais, bet mama tam kategoriškai prieštarauja.“
Ona neseniai baigė universitetą, įsidarbino, vis dar netekėjusi, abu su mama valdo po pusę buto, kurį paveldėjo po 14 metų, kai mirė tėtis. Mama dirbti nustojo, kai Ona buvo maža, gyveno iš vyro atlyginimo. Po tėčio mirties šeimai buvo sunku, mama skundėsi, kad niekas 40-metės į darbą neims.
„Gavau našlaičių pensiją, bet mama negalėjo atsisakyti lankytis salonuose ir pirkti naujus daiktus, net kai vos sukome galą su galu. Pradžioje padėjo dėdė, bet greitai atsisakė rankos – juk turi savo vaikų.“
Kai dėdė pasakė mamai, kad ji privalo susirasti darbą, po poros mėnesių ji namo parsivedė vyrą – Darių. Sakė, kad taip spręs pinigų trūkumo problemą – ištekės. Darius tikrai gerai uždirbo, bet su Ona nesisutarė. Jis ją nuolat barė, ragino mesti mokslus ir pradėti dirbti, sakė: „Kodėl turiu tave maitinti?“
Ona tylėjo – našlaičių pensiją gaudavo mama, ginčytis bijojo, nes mama nenorėjo prarasti naujo šeimos maitintojo. Vėliau Ona baigė mokslus, įsidarbino – vis tiek šeimoje buvo laikoma “nereikalinga burna”. Po pusmečio iš algos nusipirko šaldytuvą ir pastatė jį savo kambaryje, nes Darius užrakino virtuvėje esantį šaldytuvą.
Kai Darius neteko darbo, abu su mama pradėjo kėsintis į Onos šaldytuvą. Komunalinius visus teko mokėti jai. Ji pabodo, uždėjo spyną ant šaldytuvo. Mama nebuvo patenkinta: „Darius mus visus maitino!“
Ona atsakė: „Jei nori, padėk man. Ne aš viena čia viską daliju. Eik dirbti.“ Darius išsikraustė, mama pavargo nuo be darbo sėdinčio vyro, bet spyną nuo šaldytuvo Ona dar nenuėmė ir mano, kad mama irgi turėtų dirbti. Ką jūs manote – ar ji teisi? Turėjau pastatyti atskirą šaldytuvą, kad mama neimtų mano pirktų produktų. Turėjau įsigyti atskirą šaldytuvą
Aš atsiminu, kaip vieną vakarą atsisakiau suteikti savo mamai stogo po mūsų nedideliame bute ir likau
Durys ne iš karto atsidaro. Agnė Steponavičiūtė tik šiek tiek atgauna kvėpavimą, kol prakaito lašai nusileidžia
Netikėtas palikimas iš buvusio vyro arba uošvienės staigmena Dovanų iš savo buvusio alkoholiko vyrų gavau
Esi vyresnysis brolis, todėl privalai padėti savo jaunesnei seseriai. Turi du butus – vieną atiduok savo seseriai!
Neseniai šventėme mano brolienės gimtadienį. Alina man niekada nejautė draugiškų jausmų, o aš atsakiau tuo pačiu. Į šventę susirinko visi giminaičiai: nuo senelių ir sūnėnų iki pačios jubiliatės. Kiekvienas jautė pareigą pasveikinti mano vyrą sesers gimtadienio proga ir kartu stebėjosi jo dosnumu.
Su vyru priėmėme sveikinimus ir nieko nesupratome. Rankose laikėme voką su dovana – penki šimtai eurų. Manau, dovana visai nebloga tokiai progai, bet sunku ją pavadinti ypač dosnia. Viskas paaiškėjo, kai mano anyta ėmė sveikinti jubiliatę.
– Marekai, tavo sesuo turi gimtadienį. Ji vis dar vieniša ir neturi partnerio, tad kaip vyresnysis brolis turi ja pasirūpinti ir užtikrinti jos saugumą. Dabar esi dviejų butų savininkas, todėl vieną iš jų atiduosi Alinai.
Visi pradėjo ploti, o man net apmirė kojos – nesitikėjau tokio įžūlumo. Tačiau tuo viskas nesibaigė.
– Broli, atiduodi man butą naujai pastatytame name! O kada galėsiu jau kraustytis? – nutariau išsiaiškinti situaciją.
Aš ir vyras iš tiesų turėjome du butus. Vieną paveldėjau iš močiutės, šiek tiek suremontavome ir išnuomojome. Pinigus už nuomą skiriame paskolos už kitą, naują butą, mokėjimui. Jame iš tiesų gyvename. Mano vyras neturi jokių teisių į paveldėtą butą, planavau jį palikti mūsų vaikui – apie brolienę nė kalbos nėra.
– Pamiršk, nes butas, kurį nuomojame, yra mano, o bute, apie kurį svajoji, gyvename patys.
– Vaikeli, labai klysti, nes esi mano sūnaus žmona, vadinasi, visas jūsų turtas yra bendras ir juo turėtų rūpintis tavo vyras.
– Nieko prieš neturiu, gali padėti kam nori, bet be mano nuosavybės! – Marekai, gal nori ką nors pasakyti?
– Brangioji, mes dar uždirbsime daugiau ir nusipirksime kitą butą, o šį padovanosime Alinai, juk šiandien jos gimtadienis.
– Ar tu rimtai tai sakai? – nustebau. – Jei tikrai to prireiks, gali atiduoti seseriai dalį mūsų bendro buto, bet tik po skyrybų!
– Tau negėda taip kalbėti su vyru? Jei nori skyrybų – jas gausi! Sūnau, manau, turi susikrauti daiktus ir grįžti pas mamą, o tu esi pikta ir savanaudė! – pareiškė mano vyro mama.
Po jos žodžių išėjau iš to beprotiško namo – neketinau būti tarp žmonių, kurie mano turį teisę spręsti, ką daryti su mano nuosavybe. Tu esi vyresnis brolis, todėl privalai padėti savo jaunesnei sesutei. Turi du butus, tad vieną atiduok sesutei!
Turiu tokių pažįstamų, kuriuos vadinu taupiaisiais. Jie taupo visur, kur tik įmanoma ir maistui, ir drabužiams.
Žinok, turiu tau papasakot, kaip viskas klostėsi su Vilija. Ji anksti liko našlė, viena pati užaugino
Vyras nuėjo pas Milda, o po to prašė duoti jam antrą šansą aš atsisakiau. Na, taip, kaltas esu aš, pasakė
