Uncategorized
0140
Gali manyti apie mane ką nori, bet nieko neįrodysi” – grėsmingai pareiškė uošvė, statydi martą prieš sudėtingą pasirinkimą
Gali galvoti apie mane ką tik nori, bet nieko negali įrodyti, grėsmingai tarė uošvė, statydama snautę
Zibainis
Uncategorized
0127
— Eik šalin, bjaurybi! — sušuko jam visi, išvarydami iš viešbučio. Tik vėliau sužinojo, kas jis iš tikrųjų buvo — bet jau buvo per vėlu.
“Eik šalin, bjaurus seni!” šaukė jam iš paskos, išvarydami iš viešbučio. Tik vėliau sužinojo
Zibainis
Uncategorized
0211
Tėvas paliko šeimą dėl kitos moters, kai dukteriai buvo ketveri metai.
Tėvas paliko šeimą dėl kitos moters, kai jo dukrelė buvo ketverių metų. Jis išejo iš namų gyventi su
Zibainis
Uncategorized
0175
Paskutinis šansas: nepražiopsok galimybės pakeisti viską!
Rūta, susikūpusi, guli ant sofos, spaudžia rankas prie pilvo apačios. Viskas skauda, graužia, primena
Zibainis
Uncategorized
044
Priimdama Savo Senstantį Motiną Namo, Aš Pakeičiau Savo Gyvenimą Amžiams
Sutelkusi Seną Mamą Pakeitė Mano Gyvenimą Amžinai Kai nusprendžiau pasiimti savo seną mamą gyventi kartu
Zibainis
Uncategorized
037
O, brangieji mano, kokia diena tada buvo… Pilka, raibuliuojanti, tarsi pats dangas žinojo, kad Zarasų krašte karčiausia nelaimė veržiasi. Aš pro savo felčerių punktelio langelį žiūriu, o mano širdyje tai ne savo vietoje, lyg ją į spaustuvus suspaustų ir lėtai, lėtai suktų…
Oi, tu mano, kokia tą dieną buvo Pilka, liūdna, tarsi pats dangus žinojo, kad Žvirblonyje vargšo širdį spaudžia.
Zibainis
Uncategorized
045
– O tu, matyt, šių laikų vaikus menkai pažįsti!
Tu tikriausiai šių laikų vaikus mažai pažįsti! Labas, Galina, matau darže užsiėmusi, tai ir nusprendžiau
Zibainis
Uncategorized
024
Netikėta laimė Raimanto
Tas miestelis, prigludęs prie pasaulio krašto tarsi nykštukas ant žemėlapio, gyveno ne pagal laikrodį
Zibainis
Uncategorized
0162
– Už Mamytę ir Sūnų
Jis jį rado už namo kampo. Tiesiog bėgo nuo vienų šiukšlių prie kitų, ieškodamas maisto. Ten ir sutiko
Zibainis