— Tu jau antrą naktį namie nemiegojai, Tadai, — mano balsas buvo ramus kaip užšalę ežeras, bet viduje

—Tu vėl praleidai naktį ne namie, Darius,— mano balsas buvo ramus, lyg ledas. Kraujas plūdo ugnimi, lyg

Žmonės šešėlyje, klausyk.. Tas Romualdas, mes jį vadindavom Romiu, su Austėja gyveno iš mokyklos laikų

Vaistutis ir Liepsnelė laimingai augino Mažvydę, o Aušrinė, iš pradžių pavydėdama seseriai dėdavo, galiausiai

Vakar tėvas pasakė, kad aš tapau „kaip gyvulėlis“. Kad atrodau nusiminusi, pamiršusi save. Jis prisiekė

Visi kaimynai žinojo, kad Jonas – tai bežiurkių, bekojų, tuščiagalvių, beragių gyvulių rūšis: kartais

Klaida Gabijos kaltėje buvo tai, kad ji į amžiną ramybę žiūrėjo kaip į trūkumą, o ne kaip į dovaną, kuri

Tą vakarą Gabija gyvenimą padalijo į „prieš“ ir „po“. „Supranti, Gabij, aš sutikau kitą. Mums su ja tobula chemija.

Eva galvojo, kad ištekėjo… Kai ji mokėjo už pirkinių vežimėlį, Artūras netoliese stovėjo.