Šešerius metus jauna kepėja palikdavo maistą tyliam benamiui – nežinodama net jo vardo! Jos vestuvių

– Nebetoleruosiu! – suriko Ona Kazlauskienė, daužydama kumščiu į radiatorią. – Nakties vidus, o jie ten

“Neišnešiu toliau!” – Vėl ta kvaila muzika! – sušuko Dalia Kazlauskaitė, daužydama kumščiu

Telefonas sugriebė buvusį vyrą. Kodėl nepamiršau išjungti garso naktį? Vietoj „Alio“ nurikau – tegul

“Atleisti jau per vėlu” — Nedrįsk man skambinti! Supratai? Niekados daugiau! — Giedrė Petrauskienė

– Man tokios dukteries nereikia! – rėkevo Valentina Petrovna, mosuodama susiraukšlėjusi laikraščio puslapį.

*Į dienoraštį.* „Nebeskambinėk man jokiems velniams! Supratot? Niekados daugiau!“ Rūta Gruodienė užmetė

Mano draugė Taika Vasaraitė turi nepaprastą liežuvio posūkį. Ji išvaizdi, kandžioji ir protinga.

Žinai, šauniai su ten tave priglaudžiau, kaip tik girdžiu kaip Ramunė šaukia iš virtuvės, sudaužytą popieriaus









