Įsimylėjau būdama 70-ies. Vaikai pasakė, kad tai gėda. Septyniasdešimties žmogus galvoja, kad jau ragavo

Patėvis jų niekada neskriaudė. Bent jau duonos kąsniu nekaltino, dėl pamokų nepyko, nebent Rūta grįždavo

Ligoninės palata slėgė mane ir erzino iki ašarų. Ugnė užsidengė ausis delnais, norėdama nesiklausyti

Verkių dvaro teatras Vilniuje švietė po vakaro žvaigždėmis. Prasidėjo Tarptautinis klasikinės muzikos

Tu gėda šeimai! Gal įsivaizdavai, kad aš auginsiu tą klaidą tavo pilve? Radau benamį vyrą, kuris tave išsives!

Mano telefonas sudrebėjo 20:47, kai gavau žinutę, nuo kurios širdis vos neiššoko iš krūtinės.

Vakarėjanti saulė, panaši į tirpstantį medų, slydo kalvų šlaitais, nudažydama ramius kaimo namus šiltais

Žinai, mano vardas Aldona, man 68-eri, ir ilgus metus tikėjau, kad padariau viską, ką galėjau dėl savo vaikų.

Rytai, ar greitai būsi namuose? užduso balsu klausė Rūta. Jau tuoj būsiu, atsakė Rytis. Jau beveik prie namų.