Uncategorized
050
Keturiasdešimt metų: prisiminimų akimirka virtuvėje
Ona Valiukienė sėdėjo virtuvės staliuke, vartydama nuotraukas savo telefone. Keturiasdešimt – apvali data.
Zibainis
Uncategorized
0190
Grąžink mano sūnų, arba toliau nebus ramybės! – reikalavo buvusi uošvė, stovėdama mano durų slenksčio.
Gabija sėdėjo savo naujos buto virtuvėje, vartydama senas nuotraukas. Septynerių santuokos metų istorija
Zibainis
Uncategorized
044
Gražus gyvenimas namuose tarp žydinčių gėlių.
Moteria gyveno gražiame name. Šalia, gėlyne, žydėjo hortenzijos ir petunijos. Violetinė spalvų įvairovė
Zibainis
Uncategorized
042
Keturi dešimtmečiai: prisiminimų akimirkos virtuvės stalo šviesoje
Asta Didžiulytė sėdėjo virtuvės stalą, žvalgdama nuotraukas savo telefone. Keturiasdešimt – apvali data.
Zibainis
Uncategorized
0305
Išgelbėjimas
Likęs kelias šimtų kilometrų, kai mašinos priekiniai žibintai iššvietė pakelėje stovėjusią raudoną automobilį
Zibainis
Uncategorized
032
Moteris gyveno nuostabiame name, kur gėlyne žydėjo hortenzijos ir petunijos, kurių violetiniai atspalviai tiesiog užburdavo.
Mergina gyveno gražiame name. Šalia, gėlių lysvėje, žydėjo hortenzijos ir petunijos. Violetinė spalvų
Zibainis
Uncategorized
019
Nepatikėjimas amžiaus skirtumu: meilės iššūkis.
Grigas nustebo, kai sužinojo, kad mergina jaunesnė už jį net dviemdešimt metų. Jam trisdešimt, jai –
Zibainis
Uncategorized
054
Ji kiekvieną rytą palikdavo pusryčius nepažįstamajam 6 metus – vo nekas įvyko jos vestuvių dieną, paliko visus ašarose.
Kasdien 4:30 ryto, Gabija Didžiulytė atvykdavo į „Pupų ir Kvietų“, jaukia kepyklėlę, įsiterpusią tarp
Zibainis
Uncategorized
025
Namų ilgesys: vakaro skubėjimas.
Eglė skubėjo namo. Jau dešimta vakaro, norėjosi greičiau pasiekti savo butą, pavakarieniauti ir atsigulti miegoti.
Zibainis