Uncategorized
0473
Natale Steponienė, aš su jūsų sūnumi gyventi neketinu – taip jam ir perduokite“, – tarė Svajonė.
Natalija Steponaitė, aš su jūsų sūnum gyventi nebepradedu, perduokit jam tai, tarė Aušra. O su kuo tu gyvensi?
Zibainis
Uncategorized
014
Lietuviška daina, kuri niekada nebuvo girdėta radijo bangomis
Daina, kuri niekada negirdėjo radijo Kai Aistė pirmą kartą įžengė į bendruomenės radiją, ji turėjo prasivyrusią
Zibainis
Uncategorized
0148
«Tu tyli, vadinasi, irgi ruoši pagrindą skyryboms»: kaip viena dovanojimo sutartis beveik sunaikino šeimą
“Tu tylėdamas taip pat ruoši pagrindą skyryboms”: kaip viena dovana beveik sugriovė šeimą
Zibainis
Uncategorized
0172
Oksana su mama sėdėjo senoje lovoje. Abi buvo šiltai apsirengusios. Žiema, o name ką tik įkūrė krosnį.
Oksana su mama sėdėjo senoje lovoje. Abi buvo šiltai apsirengusios. Žiema, o name ką tik užkūrė krosnį. “
Zibainis
Uncategorized
069
„Mama gyvena iš mano pinigų“ – šie žodžiai mane sušaldė iš siaubo
Mama gyvena iš mano pinigų šie žodžiai mane suvaro į šaltą krūtą. Mama gyvena ant manęs šitas sakinys
Zibainis
Uncategorized
0739
Goda su drauge vaikštinėjo parke, kai staiga pamatė keistą vyrą ir moterį.
Gabija su savo drauge Austeja pasivaikščiojo parke, kai staiga pamatė vyrą ir moterį. Jie glaudėsi, o
Zibainis
Uncategorized
068
Būstas jo: gyvenamoji erdvė, prigludusi prie širdies
Oho, tai pasiklausyk, kaip viskas pasikeitė… Ačiū, Jurgai! Nežinau, ką be tavęs daryčiau, užšoko
Zibainis
Uncategorized
080
Žvaigždės batai: Paslaptinga padavimų pasaka iš senosios Lietuvos
Aurora buvo vienuolikmetė mergaitė, beavalčių vaikščiojanti po akmenimis išgrįstas Vilniaus senamiesčio gatveles.
Zibainis
Uncategorized
051
Bankas Žmogaus, Kurio Niekas Nematė
KASDIEN RYTĄ, kai pirmieji saulės spinduliai dar glostė miesto stogus, Tomas atsikeldavo iš savo nedidelio
Zibainis