Uncategorized
094
Grįžau namo – nei vyro, nei jo daiktų
Grįžau namo nei vyro, nei jo daiktų. Na, kodėl žiūri į mane taip? nusišypsojo Giedrė. Stasys tiesiog
Zibainis
Uncategorized
046
Neįmanoma pasiruošti tuštumai
Nieko negali pasiruošti tuštumai Niekada nemaniau, kad išsiskirsime antrą kartą. Po antro skyrybų buvau
Zibainis
Uncategorized
043
Atkeršijau už mamą
Keršijau už mamą Jūsų dukra pas mus. Atvešite 10 milijonų rublių ji liks gyva. Susitikimo vietos koordinates
Zibainis
Uncategorized
0108
Mano sūnus mane paliko senelių namuose… o dabar prašo pinigų vestuvėms
Niekaip nesitikėjau, kad mano senatvė kvepės dezinfekcijos priemonėmis ir šiltomis sriubomis.
Zibainis
Uncategorized
041
Žinoma, viską puikiai prisiminė
Aišku, viską puikiai prisiminęs… Aš neprisimenu, nes to niekada nebuvo! rimtai tarė Rudzevičius
Zibainis
Uncategorized
0113
Tą dieną pas mane atėjo moteris, kurios nebučiau mačiusi savo slenksčio jau penkerius metus. Tamara Nikitina. Mūsų Užupyje ją už akių vadino „generoliene“.
Tą dieną prie mano durų atsistojo moteris, kurios nebučiau sutikusi jau penkerius metus. Tamara Didžiulienė.
Zibainis
Uncategorized
0431
Ji išvadino tarnaite niekinga ir išėjo pas kitą. Tačiau kai grįžo, laukė netikėtas siurprizas
Jis išvadino ją niekinga tarnaite ir išėjo pas kitą. Tačiau grįžęs sulaukė netikėto atsako.
Zibainis
Uncategorized
0171
Užsičiaupk!” – sušuko vyras, svaidydamas lagaminą ant grindų. – “Aš išeinu nuo tavęs ir šio pelkyno, kurį tu vadini gyvenimu.
“Užsikišk!” surūko vyras, smarkiai numesdamas lagaminą ant grindų. “Aš išeinu nuo tavęs
Zibainis
Uncategorized
0110
Rytas mus sutiko dulkėtu keliu, vedusiu nuo kaimo. Vienoje rankoje laikiau mažą Sonytės delną, kitoje – lengvą lagaminą, pripildytą ne tiek daiktais, kiek išdavystėmis ir prarastomis viltimis.
Paryčiai užgriuvo mus dulkėtu keliu, vedančiu nuo kaimo. Vienoje rankoje laikiau mažą Saulės delną, kitoje
Zibainis