Uncategorized
0120
Uošvė mano vaikus vadina „netikrais“ anūkais, nes nesu jos dukra
Visą laiką maniau, kad su vyru mums pasisekė. Ir jo šeima irgi buvo tobula. Dominykas – švelnus, ramus
Zibainis
Uncategorized
021
Praeities šešėliai: meilės ir atleidimo pasakojimas
Tamsiojo praeities istorija: apie meilę ir atleidimą Ramžiai miestelyje Kupiškėje, kur senos liegos metė
Zibainis
Uncategorized
041
Aš — tik mama. Meilei neliko nei teisių, nei laiko.
Aš esu tik mama. Apie meilę – nei teisės, nei laiko Mano dukrai Austėjai sukako šešiolika. Jaunesniam
Zibainis
Uncategorized
07.2k.
Širdis, sužalota vilties: kelias link naujų džiaugsmų
„Aušra, tarp mūsų viskas baigta!“ – šaltai išsitiesė Andrius. „Aš noriu tikros šeimos, vaikų.
Zibainis
Uncategorized
085
Vyras nusprendė, kad esu bloga šeimininkė – po pokalbio su mama
Vyras nusprendė, kad esu prasta šeimininkė – po konsultacijos su mama Mečiau su Doviliumi porą metų prieš
Zibainis
Uncategorized
076
Pusmetis po vienu stogu su anyta: kaip ji sugriovė mūsų santuoką
Pusę metų po vienu stogu su uoševa: kaip ji sugriovė mūsų santuoką Prieš pusę metų mano gyvenimas virto
Zibainis
Uncategorized
0204
Praeities šešėliai: netikėtas likimo posūkis
Praeities šešėliai: netikėtas likimo posūkis Laima Didžiulienė sėdėjo virtuvėje, žiūrėdama pro langą
Zibainis
Uncategorized
030
Anyta laiko mano vaikus „neteisiais“ anūkais – nes aš nesu jos dukra
Vieną vakarą sėdėdamas prie savo dienoraščio, pagalvojau, kad visą laiką manyti turėjau didžiausią pasisekimą.
Zibainis
Uncategorized
024
Keliaujant nepažįstama gatve
Vakarykštė naktį dangūs vėl supyko. Jau kelias dienas iš eilės jie rėkia, dunksi, tarsi kas nors iš viršaus
Zibainis