Kaimelis buvo mažutis, labiau panašus į vienkiemį. Įsikūręs ant kalvos, apsuptas samanas ir spanguolių krumplių.

Aš gyvenu taip, kaip noriu! Man nereikia moters, kad būčiau laimingas! Kodėl visi manęs klausia, kada

Agnė jautėsi labai pavargusi. Ji buvo viena jau šešerius metus nuo tada, kai ją paliko vyras.

Mano kančia: aš nekenčiu savo žmonos ir nenoriu nuo jos vaiko Kaip man toliau gyventi? Mano vardas Arūnas.

Aš nesu laimingas: aš nekenčiu savo žmonos ir nenoriu vaiko Kaip man gyventi toliau? Mano vardas yra Andrius.

– Kur ruošiatės eiti? Mes, beje, atvykome pas jus į svečius, – su rankomis ant klubų sušuko svainė.

Aš nurijau ašaras: kaip iš tėvo-karaliaus virto senas, niekam nereikalingas žmogus Visą gyvenimą buvau vienas.

Aš nurijau ašaras: Kaip iš tėvo-karaliaus tapau senu, niekam nereikalingu žmogumi Visą gyvenimą buvau vienišas.

Atsiųsti mane Kartais Daiva sustodavo. Sustingdavo vienoje vietoje, tada staiga apsisukdavo ir žvelgdavo
