Uncategorized
0342
Netikėtas pranešimas
Atsitiktinis pranešimas Mano telefonas visada gulėdavo ekranėliu žemyn ant naktinio stalelio.
Zibainis
Uncategorized
0151
Mama man pasakė atsikratyti vaiko, o dabar niekada daugiau neturėsiu vaikų.
Man buvo šešiolika, kai pastojau nuo vaikino, kurį labai mylėjau. Su Robertu buvome kartu metus, abu
Zibainis
Uošvei padovanojau tokį dovaną, kad ji iškart nualps! Ir visada drebės, kai tik pažvelgs į ją.
Žinai, drauge, papasakosiu tau tokią istoriją, kad net man pačiai dabar gėda prisiminti Savo anytai padovanojau
Zibainis
Uncategorized
0597
Išsisklaidė kaip sniego gniūžtė – vyras juos išmetė.
Ši istorija nutiko praėjusią vasarą, penktadienį. Mano žmona buvo darbe, o aš su dukra išėjome į Kauno
Zibainis
Uncategorized
048
– Kurį laiką apsistosime pas tave, nes neturime pinigų išsinuomoti butą! – Taip man pasakė mano draugas.
Na, žinai, aš esu labai veikli moteris, net ir dabar nors man jau 65-eri, spėju užsukti į visokių vietų
Zibainis
Uncategorized
0110
Sugrįžk ir pasirūpink manimi
Saulė, atidaryk tuoj pat! Mes žinom, kad esi namie! Lina matė šviesą lange! Saulė kaip tik baiginėjo
Zibainis
Uncategorized
057
Nusprendėme parduoti senelio butą, bet nė neįsivaizdavome, kad jo dvasia sureaguos taip netikėtai!
Būtų sunku patikėti tuo, kas nutiko mano šeimai, jeigu pats nebūčiau visko matęs savo akimis.
Zibainis
Uncategorized
062
Tetulės pasirodymas (Apsakymas)
Dienoraščio įrašas Tu tikrai neisi tokia, pasakė Vytas, net neatsisukęs į mane. Jis stovėjo prie veidrodžio
Zibainis
Uncategorized
081
Nieko asmeniško, tik daiktai
Nieko asmeniško, tik daiktai Ir tą vazą supakuok, tarė Valentina Juozapienė, net neatsigręždama.
Zibainis