- Melagiai arba visą laiką žiūri jums į akis, arba išvis vengia akių kontaktų.
Pas apgavikus dažniausiai didelės problemos su akių kontakto nustatymu. Arba jie žiūri įsispitrėję, versdami jus jaustis nejaukiai, arba išvis nežiūri į jus, irgi sukeldami nepatogumo jausmą. Tokiu atveju labai svarbu žinoti, kada ir ką reikia sakyti.
- Melagiai aprašo pernelyg daug detalių.
Melagiai prisotina savo pasakojimą dideliu detalių kiekiu, kaip tai paprastai daro kiti žmonės. Jie prisimena drabužių spalvą ir net tai, kaip neįprastai kvepėjo oras tą dieną, kai nutiko istorija, kurią jie bando papasakoti. Jiems atrodo, kad kuo giliau jie panardins jus į savo pasakojimą, tuo teisingesnis jis atrodys.
- Melagiai dažnai daro pauzes, kai pasakoja savo istorijas.
Melagiams nuolat reikia papildomo laiko, kad pagalvotų, ką pasakyti toliau. Kai kas nors jums smarkiai meluoja, jis apgalvoja kiekvieną žodį, kurį ruošiasi ištarti. Ši pauzė gali trukti tiek akimirką, tiek ir visą amžinybę.
- Viena ir ta pati istorija gali skambėti visiškai skirtingai.
Melagis vieną ir tą pačią istoriją pasakoja visiškai skirtingai. Šio pasakojimo detalės keičiasi ir savaime atsiranda nedidelių skirtumų. Kad pagautumėte melagį, pakanka paklausyti jo pasakojimo nors dukart.
- Kuo daugiau žmogus plepa, tuo mažiau pasitikėjimo jis nusipelno.
Melagiams neduok pavalgyti – duok pakalbėti. Jie pasiruošę kartoti vieną ir tą patį kelias dienas iš eilės. Protingas žmogus niekada nepasitikės tokiais žmonėmis.
- Kuo ramesnis bando atrodyti žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis apgaudinėja.
Tai normalu, kai pašnekovas naudoja kūno kalbą pokalbyje. Kuo labiau kažkas nervinasi, tuo ramesnis jis bando atrodyti.
- Melagio istorijos detalės nesutampa.
Kuo daugiau jūs klausote melagio, tuo keistesnis tampa jo pasakojimas. Jūs pradedate pastebėti, kaip jo istorija tiesiog ima plyšti per siūles, o jos detalės darosi vis labiau ir labiau abejotinos. Taip, kad tai pastebėtumėte, reikia laiko, bet tai būtinai įvyks.
Tai jums tikrai patiks!
