Aš – super šeimos dalis, kaip Bamblebis.

Aš – Alekas. Mano šeima faina, kaip kai kurie transformerių gerbėjams. Mamytė išvyko. Iš pradžių ji gydėsi, ilgai gulėjo lovoje, mane apkabindavo. Vėliau močiutė paaiškino, kad mamytė išvyko į sanatoriją labai toli. Norėčiau, kad ji man parvežtų Optimusą Praimką!

Kai mamytė išvažiavo, tėvelis tapo liūdnesnis. Darbe labai pavargsta, tiek, kad grįžęs namo mane pamatęs pravirksta. Gal žinote, kas jo darbe pagrindinis? Pasakykite jam, kad tėčio neperkrautų. Negerai, kai suaugęs vyras verkia. Dar jis sakydavo, kad daugiau nebegali, išvykdavo, o grįždavo pavargęs ir kažkaip nelabai maloniai kvepiantis. Gal mėgėjimas – sportininkas, bėgantis gėręs iš balos? Šauniai aš apie balą sugalvojau, tiesa?

Kartą beveik užmigau, bet girdėjau, kaip močiutė šaukė ant tėvo, kad laikas pamiršti, kad yra aš. O jis verkė kaip Aistė iš antro aukšto, ji kieme pagrindinė verkšlė. Tai, kad tėtis verkia, tikrai dėl darbo kaltė. Vadinasi, jis labai darbštus. Ir linksmas buvo, prieš mamą išvykstant. Mes beveik surinkome visą Bionikl kolekciją, kieno dar tėtis taip galėtų?

Močiutė vedė mane į darželį. Visą kelią aiškinau, kad namie man gerai. Bet močiutė užsispyrusi, nors labai gera. Darželyje man nepatiko. Pirma, Alekų daug, o turėtų būti vienas – aš. Antra, mergaitės. Aš nesu prieš mergaites, bet jos kvailystėm užsiima. Verkauja, puošiasi kaspinais. Jūs puošiatės? Ir aš ne. Bet blogiausia darželyje Auklėtoja Daina. Kodėl ji močiutei patinka, nesuprantu, turbūt užsispyrę vienas kitą myli. Mes su tėčiu ją vadiname Teta Šefė.

Darželyje labiausiai draugauju su Plateliu, smagiai leidžiame laiką, o Auklėtoja Daina pavydi. Kartą pasakė, kad jei mes neužsičiaupsime, ji mums kalbą suforansuotų skylamušiu. Jis visuomet ant jos stalo. Skylė liežuvyje – smagu, aš mačiau per televizorių. Bet turbūt skauda, tai tenka klausyti Šefės.

Pietų miegui turiu lovytę. Namuose savo ir čia savo, įsivaizduojate? Mes su Plateliu miegame šalia. Tiesą sakant, nemiegame, o apie Optimusą kalbamės. Auklėtoja Daina bara, kad reik tyliai. Nežinau, specialaus audeklo tylajimui nerasdavome. Ne pasisekė.

Šefė sako, kad nesuprantame savo laimės, ir galėdama ji miegotų su antimis. Koks čia juokas? Nepatogu, ir antys plaka, tikrai žinau, buvau kaime.

Pietums duoda kompotą su pyragėliu. Kaip skanu! Dabar patylėsiu, o jūs pyragėlį nusipirkite. Palauksiu.

Na kaip? Sakiau, kad patiks. Papasakosiu, kaip mane paliko darželyje. Vakare. Tėvai vaikus išsivedė, likome su Plateliu. Auklėtoja Daina skambino tėčiui, o jo telefonas išjungtas. Skambino močiutei, ji pranešė, kad kažkas atsitrenkė į stulpą. Nesupratau, bet Šefė verkė, o Platelio mama atėjo. Auklėtoja paprašė ją mane paimti nakčiai. Įsivaizduokite, kaip faina! Pas draugą per naktį!

Įsėdome į automobilį. Platelio mama taksiste dirba, negalėjau patikėti. Greitai važiuoja, kaip Šumacheris, ir vairavimo metu negražių žodžių vartoja. Platelio tėtis irgi išvykęs, Platelis galvoja, kad į Japoniją – ieškoti paslapčių.

Būstas mažas, bet linksma. Trys žaidėjome, gėrėme gazuotą gėrimą, tokio namie nėra. Platelio mama nuostabi: išplovė galvą, nukirpo nagus. Jei ant kojų nagai, tai ant rankų rangai. Oho! Diena buvo nuostabi! Tada užklostė ir pasekė pasaką apie Undinėlę. Kaip mamytė.

Ryte mane pasiėmė tėtis. Sakė, automobilį prarado. Kaip galima tokią didelę konstrukciją pamesti? Tai ne Bioniklas. Jo veide buvo baisios žaizdos ir mėlynės. Kiaušiniais tiek trynėsi pirtyje, kad subraižė veidą. Kartais tėčio gaila.

Vakare tėčio draugas Seras pas mus atėjo. Svarbiausia, kad Seras turi Narį! Tikras šuo. Klykai, kaip vilko, bet niekad manęs nekanda, tik rankas lyžioja. Kol žaidėme su Nariu, suaugusieji susikivirčijo. Seras šaukė: „Tu išprotėjote, kaip Aleką paliksi? Taip negalima! Gyvenk dėl jos ir mūsų.“ Tėtis atgal rėkė, kad neverktų. Galiausiai vyrai susimušė virtuvėje, o mes su Nariu skyrėme. Naras šaunuolis, abiems įkando, kad niekam nebūtų pikta. Paskui nuvargę gulėjome ant grindų. Sakiau:

– Kam mušatės? Blogas įprotis. Mamai nepatiks.

– Jau jos nėra, – atsakė tėtis.

– Ko nėra? – nesupratau aš.

– Laiko! – sušuko Seras tėčiui, o man paaiškino, kad mašinos.

Tėtis tikrai kvailas, dėl ko nusiminti. Reikia jį paguosti.

– Tiktai neverk, tai tik mašina. Naują nupirksime. Tu esi protingas, kažką sugalvosi, ir Seras padės. Prisimeni, kai praradau didelį Skubį-Dū? Pradžioje buvo sunku, kasdien verkiau. Tada taip sprendžiau: aš esu, o jo ne. Man čia gerai, o Skubi-Dū kitur gerai. Neverta liūdėti.

Tėtis stipriai mane apkabino. Jie su Seru tylus ir verkė, tikrai mačiau ašaras. Naras klykė. Du suaugusieji, ir dėl automobilio verkė. Paskui visi nuo grindų pakilo, tėtis pažadėjo Serui stengtis ir save suvaldyti. Naras tą naktį miegojo su manimi, koks jis kietas ir šiltas!

Kitą dieną atėjo pas mane į darželį pėsčiomis. Atnešė man dviratį, o Platelio mamai – gėles, ilgai atsiprašinėjo. Jie šypsojosi, ir mes su Plateliu šypsojomės. Jo mama apie mašinas supranta, sakė: nieko, galima tokia situacija. Gražiai atrodo kaip jaunavedžiai.

Paskui važiavau dviračiu namo, o tėtis mane vijosi. Juokiausi, o jis nežinia kodėl prašė atleisti. Visi suaugę keisti, net ir savieji.

Tėtį lyg akimirksniu pakeitė nuo to laiko, kai jie su Seru susimušė ir Naras jam įkando. Dabar grįžta anksčiau namo. Kažkas turbūt kalbėjo su vadybininku. Ačiū! Dar mes su tėčiu antradieniais einame į baseiną. Jis plaukia kaip delfinas ir žadėjo, kad ir mane išmokys. Ketvirtadieniais karatės užsiėmimai, apsivelkame baltas kimonas ir smūgiuojame visomis jėgomis. Ypač tėčiui patinka kumštis, gali dvidešimt minučių kalti be sustojimo – toks piktas, net nesvajojote. Paskui šypsosi. Vakar lankėme kinų kalbą, norime prisiregistruoti. Tėtis sako, kad žinoti kinų kalbą naudinga. Man patinka, kad jie piešia kažkokias tvaryklas, nors iš tiesų tai ne tvaryklos, o žodžiai. Ir mokosi valgyti dviem lazdelėmis, kaip kine.

Neseniai turėjau vaikų vakarėlį. Tėvas juokais taip vadina gimtadienį. Klausiau, ar mamytė atvyks, paaiškėjo, ji labai užsiėmusi sanatorijoje. Tačiau tėtis pakvietė visus mano draugus iš darželio, kad gimtadienis būtų geriausias gyvenime. Jis skambino šventės rengėjams, klounams, tortų kepėjams. Sako, lengviau į Mėnulį nuvykti, nei surengti gimtadienį vaikui. Močiutė protinga, pasiūlė įtraukti Platelio mamą. Super! Jie su tėčiu greitai susitarė, viską padarė, ji iškepė tortą su transformacija. Naras atėjo, mes su juo šokome ir su mergaitėmis taip pat. Kartais ir mergaitės naudos būna. Gaila, kad mama nepaskambino.

Praėjo metai. Daug kas pasikeitė. Dabar vis daugiau laiko leidžiame keturiese. Aš, tėtis, Platelis ir jo mama. Nuostabu turėti draugą visada. Platelio mamytė gera. Jūs būtumėte matę, kaip ji buvo policininkė su narkomanu, norėjusiu pavogti mano dviratį. Tėčiui su ja po darbo niekada nenuobodu. Šiandien močiutė ir tėtis man pasakė, kad nori rimtai pasikalbėti. Žinau apie ką. Be abejonės, pasirinksiu optimistą. Tik neįsižeisk, Optimusai! Šiąnakt sapnavau mamytę. Gražią tokią. Ji mane glostė ir tyliai į ausį sakė, kad tėčiui ir man su Platelio mama geriau, kad ji gera, ir kad turėčiau tai tėčiui paaiškinti. Alekas protingas, Alekas viską paaiškins kaip reikia.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

sixteen + 2 =

Aš – super šeimos dalis, kaip Bamblebis.