Nebūkite žiaurūs ir nesityčiokite iš kaimo žmonių!

Žiauru yra tyčiotis iš kaimo žmonių!

Baigiau ekonomiką ir prieš kelis mėnesius pradėjau dirbti buhaltere vienoje įmonėje…

Pirmosios kelios darbo dienos grąžino mane daug metų atgal, kai laikiau stojamuosius egzaminus, o vėliau ir semestrinius.

Niekada nepamiršiu, kaip kitos merginos žiūrėjo į mane su pašaipa – puošnios, modernios, dažytos, išsipusčiusios.

O aš – vargšas kaimo vaikas, kuris bijodavo praleisti ankstyvą traukinį, painiotis su troleibusais ir autobusais ir pavėluoti į egzaminus. Man rūpėjo ne tai, ką apsirengti ir kaip atrodysiu.

Kai mane priėmė, niekas nepasikeitė. Visada į mane žvelgė iš aukšto, tyčiojosi, kai vaikščiodavau per sniegą su vieninteliais uždarais batais.

Kaimas

Svarbu ne tai, iš kur esi, o koks esi žmogus.

Praeidavo pro mane kaip pro daiktą, kol stovėjau sušalus, pučiau į rankas, kad jas sušildyčiau.

Iš pradžių niekur nekvietė, o vėliau pradėjo daryti viską priešingai.

Vis kviesdavo į kavinę arba „užkąsti ko nors“, nes žinojo, kad neturiu pinigų ir – noriu nenoriu – atsisakysiu.

Pašiepimai ir kiti įžeidinėjimai mane suartino su Steponu, kuris, kaip ir aš, buvo iš gilumos provincijos, neturtingas, nemadingas kolega, skaičiuojantis kiekvieną centą.

Su juo taip ir netapome pora, tačiau iki šiol esame draugai, tikri, vienas kitu pasitikime ir padedame.

Abu buvome stiprūs – jis pradėjo dirbti Kaune, kad galėtų būti arčiau savo tėvų ir jiems padėti.

Aš turėjau įsitaisyti Vilniuje, nes mano sesuo gyvena netoliese, viena augina dukterėčią ir jai reikia mano pagalbos.
Niekada iki šiol niekam nebuvau pasakojusi apie šiuos patyrimus.

Tačiau neseniai mano naujoje darbovietėje atsirado viena iš buvusių kolegių. Ji buvo pasipūtusi ir piktai nusiteikusi, kol nepastačiau jos į vietą.

Paaiškinau jai, kad atnešti dokumentai yra visiškai klaidingi, o dar blogiau, kad jie gali suklaidinti mano viršininkus. Ji atvėrė burną, to net pasakoti neverta.

Bet po to, kai jai paaiškinau, kad šioje įstaigoje tonas nekeliamas, ji pritilo.

Labai norėjau atkeršyti už pašaipas ir pažeminimus, kuriuos man buvo su draugėmis suleidę, bet nepavyko.

Nusprendžiau, kad gedos ir didelių pretenzijų jai pakaks.

Džiaugiuosi, kad nepasidaviau tokiems kaip ji, kad mane sutryptų.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

19 + 17 =

Nebūkite žiaurūs ir nesityčiokite iš kaimo žmonių!