Nutraukiau santykius su motina dėl šuns ir nesigailiu.

Mano gyvenimas apsiverstė ne tą dieną, kai su vyru iš gyvūnų prieglaudos atsinešėme šunį, ir ne tada, kai sužinojau, kad pagaliau tapsiu mama po ilgų gydymo metų ir ašarų. Viskas pasikeitė, kai mano pati motina, su kuria visada turėjau artimus santykius, staiga virto priešu – ne manimi, ne. Mano šuns.

Nugis atėjo į mūsų gyvenimą prieš aštuonis metų. Šuniukas su liūdnomis akimis, sužalota praeitimi, bet didžiule širdimi. Mes su Donatu jį iškart pamilome – jis mums tapo kaip sūnus, ypač kai mūsų bandymai susilaukti vaiko baigdavosi nesėkme. Rūpinomės juo, lankėme pas veterinarių, trenėmės su kinologu, socializavome pagal visas taisykles. Jis tapo tobulo šeimos šuns pavyzdžiu: švelnus, ramus, patikimas. Kūrėme savąjį mažą, ramų gyvenimą – aš, vyras ir mūsų Nugis.

Kai po daugelio metų kovos ir gydymo pamaciau dvi juostas ant testo, pasaulis tapo šviesesnis. Verkėme iš laimės. Mano mama ir uošvė taip pat lyg ir džiaugėsi, bet džiaugsmas greitai virto kaltinimais ir dejavimais:

„Šunį reikia nedelsiant pašalinti! Ar tu išprotėjai? Plaukai visur! Alergija! Įkandys!“ rėkė mama.

„Suraskite, kam atiduoti! Juk tai kūdikis! Argi jis nėra svarbesnis už šunį?“ prisidėjo uošvė, verkiant akių.

Bandėme su vyru ramiai paaiškinti: Nugis – ne grėsmė. Namuose švaru, turime robotą-siurblį, sanitarinės sąlygos laikomos. Šuo – šeimos narys. Niekas jo ne„atiduos“. Bet vyresnioji karta neužsiliavo. Mama skambindavo dešimt kartų per dieną, vaitodama į ragą, kad griaunu savo dar negimusį vaiką. Uošvė surengdavo histerijas vyrui. Spaudimas augo, o aš sėdmenimis gulėdavau naktimis be miego, suspaudusi pilvą nuo nerimo.

„Dar vieną žodį – ir daugiau pasirodysit mūsų gyvenime“, tarė Donatas, žvelgdamas jiems į akis.

Po gimdymo jos nutilo. Bet ne ilgam.

Kai su sūnumi grįžau iš gimdymo namų, pirmiausia priėjau prie Nugio – jis ilgėjosi, laukė prie durų, kaukdamas. Aš atsisėdau, jį apkabinau. Mama ir uošvė apsikeitė reikšmingais žvilgsniais. O kai kitą dieną kūdikiui pasirodė diatMažylis kvatavo, o Nugis tylėdamas prigludęs prie jo lopšio sargojo kaip tylus sapnas.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

sixteen − 13 =

Nutraukiau santykius su motina dėl šuns ir nesigailiu.