Atvykę su lagaminais

“Atvyko su lagaminais – Ar tu išprotėjusi? Kur aš dėsiu visus šiuos lagaminus? – rėkė Aldona Kazimierienė į telefono ragelį, mosuodama laisva ranka. – Aš turiu tik vieną kambarį! Tik vieną! O jūs keturi?!

– Mam, nereikia taip rėkti! – iš telefono atsiliepė dukters balsas. – Mes tik trys, Karolis liko Klaipėdoje, jis sesijoje. O mes su Mindaugu ir Emilėle tik savaitei, kol surasime nuomą.

– Savaitei?! – Aldona vos neišmetė telefono. – Gabija, mieloji, ar tu supranti mano būdo matmenis? Čia net katė Pūkis neturi kur apsistoti! O jūs turite vaiką, kur jis miegos? Ant mano sofos?

– Mam, mes galim ant grindų ką nors pašlėti, nesijaudink. Svarbiausia, kad yra kur galvą sudėti. O Emilėlė maža, jai nereikia daug vietos.

Aldona apžvelgė savo nedidelį butą. Svetainės sofa-lova, senas fotelis, paliktas jau mirusios uošvienės, mažytė virtuvė su šaldytuvu, kuris veikdavo tik kai užsimanydavo. Ant palangės stovėjo lelijos – vienintelė džiaugsmo šaltis šioje ankštoje erdvėje.

– Gabyt, gal galima paieškoti viešbučio? Aš gi pensininkė, pinigų vos užtenka…

– Mam, ko tu?! Koks viešbutis, kai vos vos užteko bilietams! Klausyk, mes jau traukinyje, rytoj ryte būsime. Tu tik šiek tiek vietos atlaisvink, gerai?

Pipirai. Duktė padėjo ragelį.

Aldona nusileido į fotelį, žiūrėdama į telefoną. Gabija su šeima vyksta iš Klaipėdos į Vilnių, nusprendė gyvenimą pakeisti iš pagrindų. Žentas Mindaugas žadėjo įsidarbinti sostinėje, o kol kas jie gyvens pas ją. Pas ją, jos mažame vieno kambario bute pakraštyje, kuriame ji vos telpa viena.

Pūkis – ryškus katinas su balta krūtine – nusitrino prie jos kojų, murkdamas.

– Na, Pūki, – paglostė jį Aldona, – ruoškis svečiams. Dabar mūsų čia bus kaip silkių statinėje.

Ji atsistė, apžvelgė butą kritiškai. Spinta užėmė pusę kambario, lentynose sukrauti daiktai, surinkti per daugelį metų. NuoJos susirinktų aplink stalą dienai pradėti, Aldona suvokė, kad, nepaisant netikėtų sunkumų, šie keli savaitgaliai vis dėlto suartino šeimą, o Pūkis, išmintingai tupėdamas jos kelyje, priminė, kad namai – tai ne vieta, o širdis.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

15 − 12 =

Atvykę su lagaminais