Kantrybė, tik kantrybė

Kantrybė, tik kantrybė

„Mamyt, tėvel, su jubiliejumi, su auksine santuoka!“ – džiaugsmingai sušuko duktė, įžengdama į kiemą su savo vyru ir vaikais. „Linkime jums dar tiek pat gyventi meilėje ir laimėje.“

„Ačiū, dukre, bet ką tu čia užsukai – dar tiek pat… Bet pažadame, kad gyvensime toliau,“ – linksmai atsiliepė Stepas.

Taip, praėjo penkiasdešimt metų šeimos gyvenimo Onos ir StepIr nors sindien jau su baltomis galvomis, žvilgsniai jų vistiek suklydo vienas kitame, kaip tų jaunystės dienų pievelėje, kai viskas tik prasidėjo.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

17 − eight =

Kantrybė, tik kantrybė