Šuo neleido gydytojams priartėti prie vaiko ir neleido jo vežti į operaciją. Berniukas gulėjo palatoje blyškus, vos kvėpuodamas. Gydytojai skubiai jį ruošė operacijai. Kiekviena minutė buvo svarbi… Niekas nežinojo, ar jis išgyvens.
Staiga, prieš pat vežant jį, jis vos girdžiamai sušnibždėjo:
“Ar galiu atsisveikinti su savo šuniu?”
Kaip galima atsisakyti… Šuo buvo iškart įleistas. Jis nubėgo tiesiai prie berniuko, nulaižė jo rankas, atsisėdo ant krūtinės ir ilgai žiūrėjo jam į akis lyg viską suprastų, lyg jaustų daugiau nei žmogus.
Bet kai į palatą įėjo seselės, šuo staiga pasikeitė. Įsiterpė tarp jų ir vaiko, pradėjo niūžti ir garsiai loti, tarsi jį gintų. Gydytojai sustojo. Kažkas buvo ne taip.
Po keliolikos minučių koridoriuje pasigirdo šauksmai. Durys atsidarė, ir berniukas sušuko, pamatęs, kas įėjo…
Į palatą įžengė vyras pavargęs, apsitepęs dulkių, veidas išvargęs nuo kelionės. Jo apsiaustas buvo purvinas nuo purvo, o rankose laikė nusidėvėjusį kuprinę. Vos laikėsi ant kojų, lyg būtų įveikęs didžiulį atstumą be poilsio. Tai buvo berniuko tėtis.
Jis atvyko beveik kaip stebuklu sužinojęs apie sūnaus būklę, jis viską paliko. Darbą, skolas, atstumą niekas daugiau nesvarbu. Širdis jį vedė, ir jis negalėjo užsibūti.
Šuo pirmas pajuto jo artėjimą. Prieš pat įėjimą, jis sustojo, klausėsi, tada tyliai užlajo ir įdėmiai pažvelgė link koridoriaus. Jis vilkino laiką ne iš baimės, bet todėl, kad žinojo: turėjo ateiti kažkas labai svarbus. Kažkas, ko berniukas laukė visą savo gyvenimą.
Kai tėtis įžengė į palatą, laikas lyg sustojo. Berniukas atmerkė akis sunku, bet ryškiai. Jo žvilgsnyje buvo kažkas gilesnio už nustebimą tarytum pasaulis pagaliau susitvarkė.
Šuo tyliai atsitraukė. Jo misija buvo įvykdyta. Jis suteikė jiems tą akimirką.
Po kelių minučių gydytojai sugrįžo buvo metas operacijai. Bet dabar berniukas jai nebevyko vienas. Jis žinojo, kad jo neužmiršo. Tėtis buvo šalia.
Šiandien supratau, kad meilė neriboja nei laiko, nei vietos. Kartais net gyvūnas suvokia tai, ko mes nežinome. O kai ateina tinkamas laikas, net pati likimas linksta prieš tą tiesą.