Irina stovėjo prie lango, žvelgdama į tankų Vilniaus sniegą, lyjantį ant miesto. Telefono pokalbis su vyru artėjo pabaigai – įprastas, kasdienis skambutis, kokių buvo nesuskaitoma per jų penkiolikos metų santuoką.

Gabija stovėjo prie lango, žiūrėdama, kaip tankus Vilniaus snigas krenta ant miesto. Telefono pokalbis su vyru artėjo pabaigai įprastas, kasdienis skambutis, kurių per penkiolika jų santuokos metų buvo begalė. Darius, kaip visada, pranešė apie komandiruotę Kaune: viskas gerai, susitikimai vyksta pagal planą, grįš po trijų dienų.

“Gerai, mielasis, tada iki pasimatymo,” tarė Gabija, atitraukdama telefoną nuo ausies, kad nuspaustų raudoną pabaigos mygtuką. Bet staiga kažkas ją sutabdė. Kitoje linijoje ji aiškiai išgirdo moters balsą, melodiją ir jauną:

“Dariau, ar eini? Aš jau pripildžiau vonią…”

Gabijos ranka sustojo ore. Širdis akimirksniu sustojo, o paskubėjo plakti taip smarkiai, tarsi norėtų iššokti iš krūtinės. Ji greitai prispaudė telefoną prie ausies, bet išgirdo tik trumpus signalus Darius jau buvo nutraukęs pokalbį.

Gabija lėtai nusileido į kėdę, pajusdama, kaip kojos pasidaro vatos. Galvoje be proto suko mintys: “Dariau… Vonios… Kokios vonios komandiruotėje?” Jos atmintis išmetė keistus pastarųjų mėnesių atsiminimus: dažnus išvykimus, vėlyvus skambučius, kuriuos Darius visada priimdavo balkone, naujas kvepalai, atsiradę jo mašinoje.

Drebėdamos rankos atidarė nešiojamąjį kompiuterį. Patekti į jo el. paštą nebuvo sunku slaptažodį ji žinojo dar iš tų laikų, kai tarp jų buvo pasitikėjimas ir sąžiningumas. Bilietai, viešbučio rezervacija… Jaunųjų liuksas penkių žvaigždučių viešbutyje Kauno centre. Dviem žmonėms.

El. pašte ji užkliuvo ir už susirašinėjimo. Austėja. Dvidešimt šešeri, fitneso trenerė. “Mielasis, aš nebegaliu taip. Tu pažadėjai, kad išsiskirsi prieš tris mėnesius. Kiek dar laukti?”

Gabijai pasidarė bloga. Akys užplūdo prisiminimai apie jų pirmą pasimatymą su Dariumi tada jis buvo paprastu vadybininku, ji pradedančiąja buhaltere. Kartu taupė vestuvėms, nuomojasi mažą butą. Džiaugėsi pirmais sėkmės žingsniais, vienas kitą palaikė nesėkmėse. O dabar jis sėkmingas komercijos direktorius, ji tos pačios įmonės vyriausioji buhalterė, o tarp jų plyšo bedugnė, kurios ilgis penkiolika metų, o plotis dvidešimt šešeri jaunos Austėjos.

Viešbučio kambaryje Darius nervingai ėjo iš kampo į kampą.

“Kodėl tai padarei?” jo balsas drebėjo nuo pykčio.

Austėja gulėjo ant lovos, nerūpestingai apsivyniojusi šilkinį chalatu. Ilgi šviesūs plaukai išsibarstė pagalvėje.

“O kas čia tokio? ji

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

eight − two =

Irina stovėjo prie lango, žvelgdama į tankų Vilniaus sniegą, lyjantį ant miesto. Telefono pokalbis su vyru artėjo pabaigai – įprastas, kasdienis skambutis, kokių buvo nesuskaitoma per jų penkiolikos metų santuoką.