Druskininkai, Lietuvoje, ramus miestelis, kur nieko blogo niekada neatsitinka. Tačiau vieną kovo naktį 1988 metais viskas pasikeitė amžiams. Jauna pora Jonas Petraitis, 40 metų, gerbiamas miesto mechanikas, ir jo žmona Aušra Didžiulytė, 29 metų, pradinės mokyklos mokytoja išnyko be pėdsakų. Jų namas liko tvarkingas, vakarienė padengta ant stalo, automobiliai garaže, bet jų nebeliko. Tarsi vaiduoklis būtų juos nunešęs. Policija ieškojo visur miškuose, upėse, netoli ežerų bet nieko. Nė pėdsako, nė kraujo lašo, nė užuominos.
Neįmanoma, bet tai įvyko. Kaip du žmonės gali išnykti iš savo namų, nepalikdami jokių pėdsakų? Kur jie? Kas jiems atsitiko? Ar jie gyvi? Ar mirę? 22 metus niekas nežinojo atsakymo. Šeimos kentėjo, pareigūnai pasidavė, byla užmiršta, kol 2010 metais šiurpus paslaptis išlindo į paviršių užkasti pelkėtame, atokiame vietovių kape. Kas ten buvo rasta, buvo tokia siaubinga, kad niekas nenorėjo tuo tikėti. Tiesa viršijo pačius baisiausius košmarus.
Kovo 15 dieną, 1988 metais, Druskininkus užklupo smėlio audra, užklojusi kelias dienoms. Aušra, grįžusi iš mokyklos, laukė namuose. Kaimynai prisiminė, kad pastarąsias savaites pora intensyviai barnijosi. Jūratė Kazlauskaitė, jų kaimynė, minėjo, kad vasario naktimis iš geltono Petraičių namo sklisdavo riksmai. Tačiau niekas nesitikėjo, kas nutiks. Jonas grėžo namo apie 18:30. Jo mėlyna “Volga” paskutinį kartą buvo matyta garaže. Aušra buvo paruošusi vakarienę lėkštės padėtos dviem, bet maistas liko nesuvalgytas. Porą planavo kitą dieną vykti į Vilnių aplankyti Aušros sesers Gabrielės. Jie jau buvo užsirezervavę viešbutį, o Gabrielė laukė jų vakarienės šeštadienį.
Jie niekada neatvyko. Sekmadienį Gabrielė, nesulaukusi žinios iš sesers, skambino namo niekas neatsiliepė. Susirūpinusi, ji kreipėsi į policiją. Vietinė policija atvyko patikrinti pirmadienį, kovo 18 dieną. Namas buvo tuščias, bet jokio smurto žymių. Asmeniniai daiktai Aušros piniginė ant stalo, Jono piniginė miegamajame viskas vietoje. Vienintelis neįprastas dalykas tamsi dėmė ant virtuvės grindų, atrodė, kad nesenai nuvalyta. Byla dar labiau apsunkėjo, kai iškilo, kad Jonas tris dienas prieš dingimą išėmė 10 000 litų iš savo sąskaitos. Aušra buvo paėmusi atostogų iš mokyklos, citavusi šeimos problemas. Šios detalės klaidino pareigūnus kas iš tiesų nutiko porai prieš jų dingimą?
Tyrimą pradėjo patyręs komisaras Antanas Stankevičius, dirbęs policijoje 25 metus. Jis buvo spręsdamas ir kitas dingusių žmonių bylas, bet ši buvo nepaprasta. Interviu su šeimos nariais ir draugais atskleidė iš pažiūros tvirtą santuoką. Jonas 15 metų dirbo toje pačioje dirbtuvėje, buvo žinomas kaip sąžiningas žmogus. Aušra aštuonerius metus mokė vaikus vietoje mokykloje, mylima mokinių ir kolegų. Jie neturėjo baudžiamojo užrašo, didelių skolų. Tačiau gilinantis pasirodė ir kitų dalykų.
Dalia Navickaitė, Aušros kolegė, prisiminė, kad pastaroji keletą kartų 1987 metų žiemą atėjo į darbą su mėlynėmis ant rankų. Aušra tai aiškino kaip namų nelaimingus atsitikimus. Jono brolis, Kęstutis Petraitis, prisipažino, kad jo brolis pastaruosius dvejus metus turėjo problemų su alkoholiu. Kęstutis pastebėjo, kad Jonas tapo agresyvesnis, pavydesnis. Šios detalės piešė kitokį paveikslą nei tobula šeima.
Paieškos tęsėsi po visą apskritį. Gelbėtojai naršė apylinkės miškus, tikrino apleistus šulinius, tyrinėjo urvus. Sraigtasparniai apskrido 300 kvadratinių kilometrų plotą nieko. Po trijų savaičių fermeris rado sudegintus drabužius prie Nemuno, už 60 kilometrų nuo Druskininkų. Tarp jų Aušrai priklausiusią gėlių moterišką palaidinę ir Jonui būdingą darbo marškinį. Radimas atgaivino viltį. Teismo ekspertizė nepateikė aiškių įrodymų nei kraujo, nei DNR. Vieta, kur buvo rasta, buvo dažnai lankoma benamių, tai apsunkino tyrimą.
Vasarą 1988 metais pasirodė dar keistesnių testimonijų. Rasa Jankauskaitė, dirbusi namų šeimininkė pas turtingus Druskininkų gyventojus, atsiliepė policijai su siaubinga informacija apie Joną. Ji pasakojo, kad 1987 metais valė Petraičių namus ir matė smurtą. Kartą rado Aušrą užrakintą vonios kambaryje, verkiančią, su raudonomis žymėmis ant kaklo. Jonas tai paaiškino kaip mažą ginčą, bet Rasa pamatė baimę Aušros akyse. Ji taip pat prisiminė, kaip Jonas maniakaliai tikrino Aušros daiktus ir telefoną. 1987 metų gruodį ji išgirdo, kaip jis kaltina Aušrą neištikimybe.
Šios naujos žinios privertė policiją atidžiau pažvelgti į Aušros gyvenimą. Kolegos patvirtino, kad ji susidraugavo su Dainiumi Stankevičiumi, 35 metų kūno kultūros mokytoju, pradėjusiu dirbti mokykloje 1987 metų rudenį. Dainius dingo iš miestelio dvi savaites po Petraičių dingimo. Iš pradžių nieko keisto jis sakė, kad vyksta į Klaipėdą prie šeimos. Tačiau bandant susisiekti paaiškėjo, kad ten jis neturėjo šeimos. Jo butas buvo apleistas, liko asmeniniai daiktai. Nuomininkas sumanė, kad jis tiesiog išvyko be perspėjimo.
Komisaras Stankevičius pradėjo įtarti, kad Dainiaus dingimas susijęs su Petraičių byla. La