Aš dvejose užsienio šalyse praleidau dvejais metais, o grįžęs sužinojau, kad mano sūnus patyrė neįtikėtiną “staigmeną”.

20251216
Mano dienoraštis

Po dviejų metų, praleistų Vengrijoje, grįžau į Lietuvą ir išgiriau, kad mano sūnus patyrė neįprastą netikėtumą.

Mano dukra Aušrinė susituokė su užsienio piliečiu Vengrijos piliečiu Dainiumi. Aš likau pas juos dvi metų, prižiūrėjau anūkę Eglę ir tvarkiau namus.

Aušrinė ir Dainius dirbo toje pačioje įmonėje Kaune ir grįždavo tik vakare. Tikėtina, kad taip ir liktų, bet vieną dieną jie pasakė, kad mano pagalba nebereikalinga, ir prašė išvykti iš buto. Mėnesį vėliau sugrįžau į savo senąjį namą, bet net ten nebuvo man vietos. Kai aš gyvenu pas Aušrinę, mano sūnus Mindaugas atsiskyrė nuo pirmosios žmonos, išvyko iš jų buto ir apsigyveno pas mane.

Su savimi jis atnešė antrąją žmoną Viltę, kuri jau buvo nėščia. Jis net nepaklausė leidimo. Kokį sprendimą pasirinkti? Išvaryti iš namų Mindaugą su nėščia žmona? Ne. Bet kaip mes trys, o netrukus keturi, susisursime vienoje vienos kambario butelyje? Be to, nei aš, nei Mindaugas neturime pinigų nuomai skaičiai tiesiog nesuteikia galimybės mokėti net 300 eurų mėnesio nuomos.

Skambinau Aušrinei ir paaiškinau situaciją. Tikiuosi, kad ji supras ir pakvies grįžti pas juos, bet tai neįvyko. Jų požiūris į gyvenimą yra kitoks jie galvoja tik apie save.

Mano sūnaus veiksmai suprantami jis netikėjo mano sugrįžimo. Dabar miegau ant virtuvės sofos, dieną išeinu iš namų pirkti maisto, lankytis su draugais. Su Mindaugu ir Viltės santykiai tvarkingi, ginčų nėra, bet mano anūka Viltė mane miniškai ignoruoja. Aišku, kad ji manęs nepageidauja. Negalėjau įsivaizduoti, kad šešiasdešimtmetis žmogus taps nereikalingas, o kita karta kažkas rūpinsis mano namais.

Mindaugas galvoja tik apie savo nėščiausią žmoną, nesvarsto, kaip išspręsti būsto problemą. Aš ieškau pusės darbo, norėčiau savarankiškai gyventi savo bute. Mano tėvų šikšnosparniai gyvenantys kaime siūlo, kad Viltė galėtų persikelti pas juos, bet ar Mindaugas ras ten darbą? Manęs nepakanka jėgų spręsti, ko daryti.

Ši patirtis išmokė: senatvėje svarbiausia ne tai, kiek vietos turi tavo kambaryje, bet kaip išlaikai ryšį su šeima ir išliki ištikimas sau. Reikia priimti sprendimus, kurie ne tik padeda išgyventi, bet ir gerbia tavo vertybes.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

17 − 15 =

Aš dvejose užsienio šalyse praleidau dvejais metais, o grįžęs sužinojau, kad mano sūnus patyrė neįtikėtiną “staigmeną”.