Vieną dieną prekybos centre pamačiau savo laimingą seserį, einančią už rankos su garbingu vyru, abu dėvėjo vestuvinius žiedus

Vieną keistą rytą pamačiau savo patenkintą seserį Milda parduotuvėje, einančią už rankos su gerai žinomu vyriškiu, o jų rankas puošė auksinės žiedų juostos.

Milda turėjo dvynę sesę, kurios vardas buvo Kamilė nuo gimimo jos buvo neatskiriamos draugės. Kartu žaisdavo keistas vaikystės žaidimus, dalinosi paslaptimis ir gaudavo bendras bausmes. Kai reikėdavo, visada puldavo ginti viena kitą. Jų drabužiai visada buvo vienodi net užaugus, kai jau galėjo rinktis, ką apsirengti pačios, jos nenorėjo skirtis iš minios: dvynių statusas joms atrodė kaip stebuklingas skydas nuo pasaulio chaoso.

Mergaitės gyveno kartu su tėvais, kurių pajamos buvo labai kuklios vos kelios eurų kupiūros ir smulkūs centai, byrėję iš piniginės kaip lietus į puodą. Kai Milda iškeliavo į Vilnių studijuoti, Kamilė buvo nusprendusi sekti sesers pėdomis, tačiau to padaryti negalėjo kaip keistame sapne, kur durys atrodo arti, bet niekaip neatsidaro, kiek besistengtum. Ji jautėsi lyg perskelta tiek ji, tiek tėvai. Vis dėlto, tėvai smarkiai spaudė šeimos biudžetą, stengdamiesi abu vaikus apipilti švietimo galimybėmis. Kamilė jautė savigraužą, kad pinigai ją aplenkia, lyg stumdytųsi ilgoje eilėje banke ir visada ateitų jos eilė, kai langelis užsidaro. Ji degė gėda, bet iš biudžeto niekas neiškrisdavo.

Vieną vakarą, kai dvynukių močiutė buvo išgėrusi per daug obuolių vyno, ji prisėdo virtuvėje prie lempos šešėlio ir netikėtai atšiauriai išvyniojo šeimos paslaptį, tarsi žuvis iš žalių dumblo žolių. Paaiškėjo, kad kai jos tėvai susilaukė dviejų dukterų, svarstė, ar nevertėtų mažiausiąją atiduoti svetimiems lyg netikėtą žąsį kaimynams kad būtų lengviau, ir kad dvynės neatsivestų vienos kitos už parankės paskui save. Mažylė buvo Kamilė.

Kamilę persmelkė aitrus neteisybės jausmas, kuris ėmė ir išaugo kaip gluosnio šaka naktiniame lietuje. Nesvarbu, ką tėvai jai sakė viskas plaukė pro šalį, lyg nesibaigiantis Neries vanduo. Ji pagalvojo, kad yra mažiau mylima nei sesė, ir iš protesto, su nakties dvelksmu nuėjo į universitetą ir pasiėmė savo dokumentus.

Ji pradėjo kaltinti sesę kai pastarosios namie nebūdavo, Kamilė įsivaizdavo, kiek būtų verta būti vienintele mylimiausia, svarbiausia, apgaubta rūpesčiu. Nuo tada jų šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kaip vėjo nupūstas stalas. Viena kitai tapo svetimos, pradėjo gyventi skirtinguose pasauliuose.

Milda rado vyrą, ištekėjo ir susilaukė sūnaus. Buvusios draugės dvynės susitiko tik kartą, kai Kamilė atėjo į tėvų namus. Ji buvo šaltesnė nei ledas, kandžiojosi ir kandžiai kritikavo Mildos išvaizdą.

Kitas susidurimas nutiko netikėtai, sapniškai klajojant prekybos centro Laisvės alėja. Kamilė atrodė kaip Madų savaitės manekenė šalia jos žingsniavo solidus vyras raudonais batais, iš kurio sklido pirklių spindesys. Milda pagalvojo: tai turi būti jos vyras.

Ji pasveikino Kamilę skubriai lygkas beprotiškame sapne, bet Kamilė atšoko kaip šešėlis nuo saulės ir įdėmiai nužvelgė ją lyg matytų visiškai svetimą žmogų. Milda sustingo, lyg būdama nepastebima, o jos sesuo nuėjo šaltu žvilgsniu ir įsėdo į prabangų automobilį.

Kartą, kai jų susitikimas tėvų bute buvo lyg neišvengiama audra, Kamilė vėl puolė ją žodžiais. Esą Milda atrodė nesusitvarkiusi, jau labiau panaši į seną žolyną nei į žmogų. Tai ją skaudino.

Buvo tiesos tame. Milda mėgo natūralias garbanas, vengė makiažo, rengėsi paprastai. O Kamilė, regis, išmoko visų sostinės grožio triukų: nuo blakstienų iki odos priežiūros ritualų, viską pirkdavo už eurus, kuriuos atnešdavo tarsi iš paslaptingos upės.

Milda jautėsi nustebusi ir įpykusi. Nejaugi sesuo galvoja ją esant kažkuo menkesnę? Milda taip pat turi šeimą, vyrą, vaiką. Ji nuėjo skųstis mamai, pasakoti apie visus širdyje susikaupusius nuodus. Kaip gi būtų galima, kad brangiausia sesuo, su kuria viskas buvo viena, dabar pasidarė priešiška ir pilna pagiežos? Iš kur tokia tamsa jos akyse?

Mama tik paprašė: Neimk į širdį, Mildut, leisk Kamilėi eiti savo keliu. Tik nepersidurkėt kelyje, nestabdykite viena kitos laimės.

Nuo tada Milda galėjo tėvus lankyti tik paskambinusi ar gavusi kvietimą, kad nesidubliuotų su sesers keliais. Taip, po vieno apmaudaus vakaro, visos šeimos gyvenimas pakeitė kryptį amžiams viskas susipynė kaip naktis su vidurdieniu, lyg keistame lietuviškame sapne.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

fifteen − 14 =

Vieną dieną prekybos centre pamačiau savo laimingą seserį, einančią už rankos su garbingu vyru, abu dėvėjo vestuvinius žiedus