20231012, penktadienis. Vėl viena iš tų dienų, kai nuovargis tiesiog išbėga per šonkaulius. Po visų susitikimų ir valandų trukusių susirinkimų grįžau į savo butą Vilniuje. Nors iš karto susimąsčiau, kad vietoj mašinos gal netgi pasivaikščiočiau, bet išsiveržiau į gatvę tik šiek tiek, kad gal vėl pajaučiau šviežią orą. Beprasmiškai nusikabau, vos nusikabausi iki durų, o rytoj ketinu keliauti taksi automobilis liko biure, o šį rytą beprasmiai nenorėjau važiuoti.
Užsienio raktas šokinėjo į spyną, sukaučiau jį kelis kartus, bet durys neatsivėrė. Nusivaliau ranką, traukdama rankeną, bet niekas neįvyko. Pakalbėk, ar tikrai čia mano aukštas? šnekau sau, bet nuovargis dar labiau sumaišo mintis. Atpažinus numerį 17 ir patikrinus aukštą, tiksliai įsitikinau, kad tai mano butas. Bet kam tai dar neaišku, kad kažkas uždarė įėjimą iš vidaus? Gal mano vyras, Eimantas?
Kreipiausi į duris: Eimantai, ar tu ten? prisiklausiau į savo pačios balsą, tarsi bandžiau išgirsti atsakymą per sieną. Tyla. Kartais galvoju, ar jis neatsilikęs namo ir nepatyrė kokio nors nuosmukio? Bet Eimantas visada praneša, kai keičia planus. Tad šis nerimas greitai išnyko.
Bandžiau paskambinti Eimantui, bet telefonas nesuteikė prisijungimo. Grįžau prie durų ir bandžiau jas traukti. Atverk, kvailio, atverk! iškrito iš širdies, kai pradėjau intensyviai belsti. Užuodžiai šurmulio girdėti iš vidaus, bet durys nesikeitė.
Galiausiai, šaukdamas: Kas ten? Skambinsiu policijai, nes man įtikėtinai įtartini šnipai, nusivilau iškvėpti, kai staiga durys plačiai atsidarė. Prie jų stovėjo maža mergaitė, lyg iš pasakos: balti plaukai iki žemės, didžiulės akių lūpos, atrodo kaip švelni sargyba. Bet jos veidas pasukė šerkšnį į šaltą žvilgsnį.
Moteri, nustoja triųsti kitų durų, čia jau nesate svečias, pasakė ji, žiūrėdama į mane iš aukštų pirštų. Paimk savo krepšius ir greitu atsidėk iš čia.
Kas? iškvepiau aš.
Aš tik noriu! Pasikelk šiek tiek!, atakėjo ji.
Darbe savo pačiai įvedžiau taisyklę: visada išlikti ramiai, tiek darbe, tiek namuose. Šiandien jos pažeidimas buvo neįtikėtinas, todėl greitai pakabinau mergaitę už plaukų ir traukdama ją į vidų sako: Stovi čia!
Ji šaukdama: Atleisk! Esu nėščia! bandė išsilaisvinti, bet aš nesutrukdžiau jos bėgant aplink stalą, kur stovėjo jos lagaminas, pusiau išpakeltas, viduryje koridoriaus.
Baudžiau ją su šypsena: Stok! Dabar kai žinome, kas čia didžiausia vadovė, tu turėsi sėdėti ir atsakyti į klausimus! Nusišnekėjau, kad ji atsakytų tik tada, kai aš paklausiu.
Kas tu? paklausiau, nors jau buvau įsitikinusi, kad tai tik dar vienas sumų išgalvotas scenarijus.
Mergaitė susiglamžė galva, nuimojo plaukus nuo veido ir šnibžda: Aš Aistė! Ir aš būsiu Eimanto žmona!
Aistės balandžio žodžiai sukėlė mano smegenų audros, bet pasuko į kitą pusę: Eimantas, ar ne mano vyras?
Aistė išdavė, kad jie susitiko barų, kad jis rašė jai eilėraščius ir vedė į restoranus. Aš pastaruosius šešis mėnesius jau su juo, ir jis nori, kad aš pasiliktu jo namuose.
Aš šyptėjau, bet šios istorijos nebuvo pakankamai tikros. Eimantas, manau, buvo tik šiek tiek nusiteikęs, kai davė raktus savo brolui Fedui brolis, kai norėjo, kad jis galėtų pasiskaityti, jei būtų skubių reikalų. Fedas įsivažiavo į mūsų butą, pasinaudojo mano raktu ir švelniai pasakė, kad tai tik pramoga.
Kai Fedas įėjo, aš sukaučiau akis ir paklausiau: Tu pasirodei kaip Eimantas ir atveidai šią mergaitę į mūsų namus?
Tai tik pokštas, bandė atsakyti jis.
Aš nepasidaviau: Tu manai, kad tai juokas? Ji nėščia nuo tavęs.
Fedas sumirgo, o Aistė tyliai prisipažino, kad patys padarė dublikatą iš raktų, kad iškeltų Eimantą iš buto.
Aš, nusiminusi, iškvietiau policiją, bet prieš tai paklausiau Eimanto, ką jis galėjo daryti su tokiais raktais. Jis paaiškino, kad norėjo leisti broliui naudotis mašina, kai jo nebūtų, bet neįsivaizdavo, kad broliui taps įsitikinti į mūsų namus.
Galiausiai, kai Fedas pabėgo, aš stovėjau prie durų, žiūrėjau į Eimantą ir švelniai sakiau: Aš galiu atleisti, bet ne dabar. Pirmiausia ruošiu vakarienę.
Tai buvo dar viena iš tų naktų, kai gyvenimas atveria naujus durų raktus tiesiog ne tuos, kurių tikėjomės.
