Po to, kai pasakiau žmonai, kad jos dukra nėra mano rūpestis, išaiškėjo tikroji mūsų šeimos tiesa

Po to, kai pasakiau žmonai, kad jos duktė nėra mano rūpestis, mūsų šeimos tiesa išlindo į paviršių

Mano vardas Rokas Grigaitis. Jau kurį laiką esu vienišas. Net mano jaunesnis brolis Donatas turi žmoną ir du vaikus. Man niekaip nepasisekė rasti tinkamos moters, su kuria galėčiau sukurti šeimą. Artimieji vis užduodavo klausimą: Tai kada galėsime švęsti tavo vestuves? Pats jau buvau pasiruošęs padaryti šį žingsnį juk sulaukęs 34 metų supratau, kad užtenka viengungio dienų.

Vieną vakarą, bare Vilniuje, susitikau kolegą Tomą, kuris buvo atėjęs su mergina. Pradėjome kalbėtis visai atsitiktinai.

Kaip smagu matyti tave čia. Kokia proga?
Labas vakaras, Rokai. Mano draugė atvažiavo. Nusprendėme pasilinksminti mieste.
Gal gali mus supažindinti?
Žinoma. Susipažink, čia yra Austėja.
Sveika atvykusi į Vilnių, Austėja. Esu Rokas.
Malonu sutikti naujų žmonių. Būkime draugais.
Ar galime būti draugai?
Su malonumu.

Ji buvo žavi, kukli, bet kartu labai komunikabili ir drąsi. Nieko nelaukęs pajutau, kad Austėja kaip tik man skirta. Po ilgesnio pokalbio paaiškėjo, jog ji turi dukrą Saulę, kuri lankė mokyklą. Iš pradžių kiek dvejojau, bet vėliau pagalvojau, kad turbūt nėra čia nieko blogo.

Greitai apsigyvenome kartu ir viskas buvo puiku. Saulė dažnai būdavo išvykusi į mokyklą, būrelius, muzikos pamokas. Vasarą mama ją nusiųsdavo pas močiutę į kaimą.

Austėja manė, jog jai nereikia dirbti juk mano atlyginimas buvo pakankamas, galėjau išlaikyti šeimą. Tačiau po kurio laiko pastebėjau, kad Austėja kelia vis didesnius reikalavimus ne tik dėl maisto ar namų išlaidų. Ji norėjo, kad Saulė lankytų privačius mokymus ir papildomus užsiėmimus.

Rokai, reikia pinigų papildomoms pamokoms, sakė ji. Gal galėtum šį kartą duoti daugiau?
Gerai, žinai, kad palaikau Saulės tobulėjimą.

Ir diena iš dienos tų išlaidų vis daugėjo. Kainos kaip ant mielių. Aišku, ilgai mano kantrybė netruko, ir vieną vakarą pasakiau Austėjai tai, kas gulėjo ant širdies.

Rokai, vakar skambino mokytoja ruošiasi išvykai.
Ir?
Norėčiau, kad mano dukra dalyvautų. Reikės nemažai pinigų. Būtų gėda, jei Saulė nevažiuos visi jau sutarė. Dabar laukia mūsų sprendimo.

Austėja, jau pavargau nuolat leisti pinigus visiems užsiėmimams ir veikloms. Kodėl jos tikras tėtis nieko neprisideda?
Juk žinojai, kad turiu dukrą. Jei būčiau žinojusi, kad būsi šykštus ir savanaudis, nebūtume kartu. Esu šokiruota!

Ištarusi šiuos žodžius, Austėja apsiverkė ir užsidarė kambaryje. Galvojau ilgai ir nusprendžiau jos atsiprašyti. Pinigus daviau, kaip ir prašė, bet liko neskanus poskonis. Man vis nedavė ramybės mintis, kodėl Saulės tėtis visai neprisideda prie dukros. Vėl iškėliau šį pokalbį.

Austėja, nepyk, nenoriu pyktis, bet pasakyk man atvirai: kodėl tavo buvęs vyras Saulės visai neremia finansiškai?
Pats nenoriu priimti jo paramos. Man jos nereikia.

Man atrodo, tai nesąžininga. Gaunasi, kad svetimas žmogus turi rūpintis svetima dukra, o tikras tėtis tarsi niekur nieko. Jam visiškai nerūpi.
Tu vadini save svetimu? O aš visada galvojau, kad Saulė tau kaip dukra. Maniau, kad esi geras žmogus.

Nereikia manęs kaltinti. Aš irgi galėčiau mesti kaltinimus.
Tavo teisė. Vis tiek nebendrausiu su buvusiu. Nenori duoti pinigų neduok! Pati užsidirbsiu. Bet niekada nesikreipsiu pas jį. Jei tau per sunku tiesiog išsiskirkime.
Kodėl taip pyksti? Gal pasišnekėkime ramiai, priimkime sprendimą.

Man jokių sprendimų nereikia. Einu miegot. Gali likti čia noriu ramybės.

Man liko miegoti ant sofos. Ilgai vartiausi ir galvojau apie pokalbį. Pasirodo, mano moteris labai užsispyrusi ir didžiuojasi, o tarp manęs ir jos dukros tarsi siena. Kai Saulė paaugs, bėdos ir išlaidos tik didės. O jos tėvas, gyvenantis kitame Lietuvos mieste, visiškai nesidomi ir net nesikapsto dėl dukros. Vieną dieną Austėjos kompiuteryje radau jos buvusio nuotrauką brangus automobilis, stilingi drabužiai. Akivaizdu, kad jam pinigų netrūksta. Jis galėtų padėti, jei tik Austėja kreiptųsi. Bet jos ambicijos ir pasididžiavimas trukdo. Tą akimirką supratau, kad reikia su juo susitikti galbūt tiesiog pasikalbėti vyriškai.

Šis išgyvenimas man parodė, jog šeimoje svarbiausia atviras pokalbis. Neverta tylėti, jei kažkas slegia. Tik taip galima atrasti taiką ir supratimą. Ir nepamiršau, kad pagarba, susitarimas ir dialogas šeimoje brangesni už bet kokius pinigus.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

1 × one =

Po to, kai pasakiau žmonai, kad jos dukra nėra mano rūpestis, išaiškėjo tikroji mūsų šeimos tiesa