Kartusis laimės skonis: Kodėl tau ši mergina netiko? Ji gera, tvarkinga, kukli, tave myli, – priekaištingai sako mama. Denisui – jau beveik keturiasdešimt, vis dar be žmonos, o širdyje nerimsta – „ne ta, ne taip“. Praėjo meilės su Inna, Polina, Vera… liko vienatvė ir mamos namai. Tačiau likimas netikėtai atsiunčia Larisa: septyniais metais vyresnę, su trimis vaikais ir skausminga praeitimi. Meilė liepsnoja nepaisant visko – ir štai po devynių mėnesių gimsta saulės spindulėlis, dukrytė, „saulytė“. Kartus kelias, bet tai yra laimė.

KARTUSIS LAIMĖS SKONIS

Kas tau ta mergaitė nepatiko? Juk gera, paprasta, tvarkinga, gerai mokosi. Myli tave, su širdgėla priekaištavo sūnui Irena Vytautienė.

Mama, pats susitvarkysiu Ramūnas tarsi padėjo tašką tuščioje kalboje.

Irena Vytautienė tyliai paliko kambarį.

Susitvarkys jis Kiek moterų jau buvo Jau tuoj keturiasdešimt sukaks. Paskui nė viena nebus reikalinga. Vis kas nors jam nepatinka, netinka su apmaudu mintyse skundėsi ji, nusiminusi atsiduso.

Sūnau, eik pietauti, pakvietė Irena iš virtuvės.

Ramūnas iškart sureagavo. Su malonumu kimšo mamos virta šaltibarščių sriuba.

Ačiū, mama, kaip visada skanu.

Geriau jau žmonai taip sakytum, o ne man, negalėjo nurimti Irena.

Mama Ramūnas baigė gerti kompotą ir jau ruošėsi išeiti iš virtuvės.

Palauk, vaikeli. Žinai, prisiminiau Kartą buvau pas būrėją. Ji man vos pravėrus duris iškart pasakė: Tavo sūnaus laimė bus karti.

Nekreipk dėmesio, mama, Ramūnas nusijuokė.

Per įvairius gyvenimo etapus Ramūno gyvenime atsirasdavo labai skirtingos moterys.

Gabija buvo protinga, daug skaičiusi ir tarsi išmintinga jau nuo jaunystės. Ji dažnai duodavo rimtų patarimų devyneriais metais vyresniam Ramūnui.

Iš pradžių Ramūnui tai patiko, bet greitai Gabiją jis pradėjo matyti kaip vyresnę draugę. Ir viskas. Nėra spalvų, viskas pilka. Išsiskyrė.

Pas Pauliną buvo aštuonmetis sūnus. Ramūnas negalėjo su juo net paprasčiausiai susišnekėti. Nors ir mylėjo pačią Pauliną. Graži moteris, bet sunkaus charakterio sudėtinga sugyventi. Dovanas dovanodavo vos ne po kiekvienos pykčių lavinos. Barniai buvo be priežasties ir kvaili

Vis kažko trūko jų santykiuose. Tikriausiai ramybės ir pastovumo.

Veronika buvo tarsi ideali moteris tokių retai pasitaiko

Ramūnas jau galvojo ją vesti. Veronika atrodė tvarkinga, sąžininga, protinga. Su ja kalbėtis reikėjo, kaip sakoma, su baltom pirštinėm.

Jis net apsigyveno jos dviejų kambarių bute Vilniuje. Norėjo kartu auginti bent du vaikus.

Tačiau

Vieną dieną po komandiruotės Ramūnas grįžo namo, o Veronika lovoje su buvusiu klasioku. Klasika

Ramūnas grįžo pas mamą. Nusprendė, kad meilės pakaks.

Būsiu vienišas. Netgi neblogas variantas. Tvirčiausia šeima iš vieno žmogaus, ironiškai pasakojo mamai.

Irena tik pečiais traukė ir atsidusdavo:

Nejaugi neatsiras tavo žmogus, sūnau

O žmogus vis dėlto atsirado. Netikėtai.

Ramūnas vėl išvažiavo į komandiruotę. Traukinyje susirado savo apatinę gultą. Į kupė įėjo moteris:

Jaunuoli, gal galėtumėte pasikeisti vietomis? Būkit geras, atiduokit man savo apatinę gultą, paprašė ji.

Be problemų, atsakė Ramūnas.

Nekantraudamas žvilgtelėjo į moterį nuo galvos iki kojų. Nieko ypatingo. Bet širdis bumbtelėjo. Negi čia ta pati, lemtingoji?

Ramūnas užlipo į viršutinę gultą ir truputį nusnaudė

Kaip gerai, kad pabudote. Prisėskit prie staliuko, vaišinkitės, maloniai kvietė nepažįstamoji.

Ramūnas nulipo, užsimezgė pokalbis.

Saulė, prisistatė moteris.

Ramūnas. Malonu, Saule.

Visą vakarą kalbėjo. Ramūnui su Saule buvo lengva ir gera. Jam nereikėjo bandyti žavėti jos. Atrodė, lyg ją pažino visą gyvenimą.

Pasikeitė telefonais. Jei prireiktų

Po poros savaičių Ramūnas pajuto nori išgirsti Saulės balsą.

Ir prasidėjo

Susitikimai, bučiniai, pažadai

Ramūnas jau nebeįsivaizdavo, kaip anksčiau gyveno be šitos moters. Keturiasdešimt metų!

Visas ankstesnes moteris jis lengvai galėjo paleisti. O šitaip Nebebuvo nei ribų, nei atstumų

Ramūnas norėjo visiškai pasinerti į Saulės gyvenimą.

Ši moteris apglėbė Ramūną tyra meile, rūpesčiu, supratimu.

Jau po trijų mėnesių pažinties Ramūnas pasiūlė Saulei tapti žmona.

Ramūnai, aš septyniais metais vyresnė už tave. Turiu tris vaikus. Gyvenam bendrabutyje, Saulė neslėpė nieko, atvirai išklokė.

Ir esu našlė. Saulute, aš viską žinau. Ir tavo vaikus esu matęs. Visi kartu gyvensit pas mane. Viskas nuspręsta.

Myliu kiekvieną tavo lastelę. Tu atsitiktinė, bet paskutinė moteris mano gyvenime, Ramūnas pabučiavo Saulę.

Gerai, Ramūnai, pamėginkim, nuraudo Saulė.

Ne tik pamėginkim, Saule. O būsim kartu visą likusį gyvenimą, Ramūnas stipriai paėmė Saulę už rankos, Girdi? Visam laikui.

Irena, sužinojusi sūnaus sprendimą, tik liūdnai atsiduso:

Prisirenka Nematoma iš nematomų

Po devynių mėnesių porai gimė saulės vaikas dukra.

Ramūnas džiaugėsi ir nerimavo dėl Saulės. Ar nepalūš ji?

Saulės vaikas tai nesibaigiantis iššūkis, sunkus gyvenimo kelias.

Dabar Ramūno ir Saulės dukrai aštuoneri metukai. Visa šeima ją myli.

Ramūnas dievina Saulę.

Kartus, bet tikras džiaugsmas

Gyvenimo prasmė ne ten, kur ieškai tobulybės išorėje ji gimsta širdyje, kai priimi ir myli aplinkinius tokius, kokie jie yra.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

eight + 1 =

Kartusis laimės skonis: Kodėl tau ši mergina netiko? Ji gera, tvarkinga, kukli, tave myli, – priekaištingai sako mama. Denisui – jau beveik keturiasdešimt, vis dar be žmonos, o širdyje nerimsta – „ne ta, ne taip“. Praėjo meilės su Inna, Polina, Vera… liko vienatvė ir mamos namai. Tačiau likimas netikėtai atsiunčia Larisa: septyniais metais vyresnę, su trimis vaikais ir skausminga praeitimi. Meilė liepsnoja nepaisant visko – ir štai po devynių mėnesių gimsta saulės spindulėlis, dukrytė, „saulytė“. Kartus kelias, bet tai yra laimė.