Šito nė nesvarstysim – Nina gyvens su mumis, šito nė nesvarstysim, – padėjęs šaukštą ant stalo tarė Zacharas. Vakarienės jis net nepalietė, matyt, ruošėsi rimtam pokalbiui. – Turime kambariuką, kaip tik ką tik remontą užbaigėm. Tad po poros savaičių dukra kraustosi pas mus. – Gal nieko nepamiršai? – tyliai suskaičiavusi iki dešimties paklausė Ksyša. – Pavyzdžiui, kad tą kambarį ruošėme mūsų BŪSIMAM BENDRAM vaikui? O gal ir tai pamiršai, kad Nina turi motiną, su kuria ir turėtų gyventi? – Prisimenu, kad kalbėjome apie vaiką, – piktai linktelėjo vyras. Jis tikėjosi, kad žmona tiesiog paklus ir daugiau aiškintis nereikės. – Bet nieko, palauksim dar porą metų. Tau dar reikia baigti mokslus, dabar ne laikas. O ir Nina nenori brolių ar seserų. Kas dėl jos motinos… – Zacharas šyptelėjo kreivai, – ketinu atimti iš jos motinystės teises. Mergytei pavojinga būti su ta moterimi po vienu stogu! – Mergytei? – nustebusi kilstelėjo antakį Ksyša. – Jai juk dvylika! Jau tikrai paauglė. Tai kokio čia pavojaus bijai? Kad tavo dukros neleidžia lauke būti iki dešimtos vakaro? Ar kad ją verčia ruošti pamokas, grasindami atimti telefoną ar atjungti internetą? Tavo buvusioji tikra šventoji, jei dar diržo nepaėmė! – Tu nieko nesupranti, – pro sukąstus dantis išspaudė vyras. – Nina man rodė mėlynes, leido skaityti grasinančias žinutes! Neleisiu suluošinti savo vaiko gyvenimo! – O iš tiesų pats tai ir darai, pataikaudamas kiekvienai jos užgaidai… Ksyša tyliai pakilo nuo stalo, beveik nepaliestą sriubą palikdama. Apetitas dingo, vyro rūgšti mina sukėlė galvos skausmą. Juk įspėjo ją artimieji – neskubėk tuoktis! Pagyvenkit be popierių, patikrink, ar jausmai atlaikys… Bet ji buvo „protingiausia“, viską žinojo geriau, norėjo aplenkti drauges… Kodėl visi draugai buvo prieš skubotą santuoką? Priežastys paprastos: Zacharui tai antroji santuoka, jis penkiolika metų vyresnis už Ksyšą, ir turi pakankamai suaugusią dukrą, kurią globoja kaip akies vyzdį. Trys priežastys, atskirai gal ir menkos, bet kartu… beveik katastrofa. Pirmos dvi priežastys ypač nekliudė – Ksyšai net patiko, kad vyras vyresnis ir turi patirties. Ji gyvai žinojo, kad skyrybos su Ala buvo taikios, pretenzijų viena kitai jie neturėjo. O trečioji… Nina. Beprotiškai išlepinta ir nepaklusni mergiotė, daugiausia gyvenusi pas močiutę, nes tėvai sunkiai dirbo dėl jos gerovės. Skyrybos jos per daug nesugniuždė – žinojo, kad tėtis jos neapleis net ir vėl vedęs. O mamos nauja santuoka… Tokiai permainai akivaizdžiai pasiruošusi nebuvo. Naujasis patėvis ėmėsi auklėti, mama pakeitė darbą ir daugiau buvo namie, pilnai palaikė savo vyrą. Komenadanto valanda, pamokos, repetitoriai, nes Nina atsiliko daugybėje dalykų… Mergiotę, nuo mažens įpratusią leisti laiką prie ekrano, tai siaubingai erzino. Erzino tiek, kad ji ėmė išgalvoti įvairiausias istorijas, nervindama tėvą. Taip, Nina labai norėjo pas tėvą, puikiai suprasdama – per jo darbus ji didžiąją dalį laiko leistų viena. Ksyšos ji apskritai neskaičiavo, klausytis devyneriais metais vyresnės „pamotės“ net neketino. Ir šiaip, dėl „laisvos gyvensenos“ ji buvo pasiruošusi bet kam. ********************** – Nina atvyksta jau šiandien. Paruošk jai kambarį ir elkis su ja ramiai, dukrai ir taip teko patirti daug streso, – Zacharas tiesiog pranešė faktą, rinkdamasis kaklaraištį prie naujo švarko. – Jei būčiau žinojęs, kad Ala, dėl naujo vyro, dukrą ims spausti… Dabar jau ką čia besvarstysi, laiko neatsuksi. – Tai tu rimtai neapsigalvojai? Nori pasiimti dukrą pas mus? – Ksyša iki paskutinės minutės tikėjosi, kad vyrui nieko neišeis. – O kas už ją bus atsakingas? Tu geriausiu atveju po aštuonių namo grįžti. – Tu ir būsi atsakinga, – gūžtelėjo pečiais vyras. – Jai jau ne treji, labai savarankiška. – Man prasideda sesija, pats sakei, kad turiu susikoncentruoti į mokslus, – šyptelėjo Ksyša. – Tikiuosi, Nina moca plauti indus ir grindis, nes dvi savaites – tai bus jos garbės prievolė. – Ji ne tarnaitė… – Kaip ir aš, – pertraukė vyrą Ksyša. – Bet jei jau gyvens kartu, tai ir pagalbės turės. O tu geriau apsitark su ja dėl gyvenimo taisyklių. ************************ – Tėti, tu leisi jai mane engti? Net su draugėm negaliu išeiti, o tavo žmona visus darbus suvertė man, pati šypsojos ir žiūri teliką. Ksyša, netyčia nugirdusi pokalbį, šyptelėjo: taip jau ji ką nors privers… Greičiau dangus su žeme susikeis vietomis! – Pasikalbėsiu su Ksyša, pažadu. Bet ir tu pabandyk su ja susitarti. Nina, suprantu, kad sunku, bet fiziškai negaliu būti šalia visada. Rask bendrą kalbą, parodyk, kokia esi gera mergaitė. – Gerai, pabandysiu, – nenoriai atsiduso Nina, supratusi, kad iš tėčio dabar nieko neištemps. – O tiesa, kad nupirkai jai mašiną? – Taip, o ką? – Ai nieko! O man sakei, kad neturi papildomų pinigų, kad galėčiau išvykti atostogų į užsienį. Taip svajojau! – Viena vistiek nevažiuotum, tau tik dvylika, o aš dirbu. Vasarą nuvažiuosim visa šeima. – O aš nenoriu su visa šeima! Tu manęs nemyli, taip? Kodėl tada iš mamos paėmei? Tavo žmona tik trukdo, pats nuolat užsiėmęs… Ksyša daugiau neklausė. Suprato: Nina vis tiek pasieks savo. Ir ne tik dėl atostogų. Gudri mergiotė nusprendė išvaryti dar vieną pretendentę į tėčio pinigus – ir, atrodo, jai pavyks. Ksyšai nusibodo vyro priekaištai, ji nusprendė – dar viena rimta scena ir bus skyrybos. O pabaigoje nutarė sugadinti Nina pergalės nuotaiką, pareikšdama, kad po skyrybų Zacharas pasiims ir alimentus… ********************** Ksyša buvo teisi – vakaras prasidėjo nuo priekaištų lavinos. Ji ramiai išklausė ir pasakė – pateiks skyrybų prašymą. – Noriu ramybės, o ne pastovių priekaištų. Be to, įspėjau, kad nuolaidžiauti dukrai – bloga idėja, – ir, pastebėjusi triumfuojančią Ninos šypseną, skubiai nuleido ją ant žemės: – Tik labai nesidžiauk, kas žino, kaip toliau klostysis tavo gyvenimas. Pavyzdžiui, galėčiau pastatyti tavo tėčiui ultimatumą – jei nori matytis su mūsų vaiku, – paglostė pilvą, – turi tave grąžinti mamai. Arba kažką panašaus. Kol Nina bandė susirasti žodžių, kaip išreikšti pasipiktinimą, o Zacharas – susigaudyti situacijoje, Ksyša pasiėmė susiruoštą lagaminą ir išėjo. Iš tiesų, ji nebuvo nėščia – tiesiog norėjo nervų duoti erzinančiai mergaitei ir pamokyti vyrą, kuris visiškai nesupranta vaikų psichologijos…

Neringa gyvens su mumis, čia diskusijoms vietos nėra, padėjęs šaukštą į šalį pasakė Giedrius. Vakarienės taip ir neprilietė, matyt, ruošėsi rimtam pokalbiui. Kambarys yra, kaip tik neseniai remontą baigėm. Po poros savaičių dukra kelsis pas mus.

Ką, ar nieko nepamiršai? suskaičiavusi iki dešimties mintyse paklausiau Raminta. Gal, pavyzdžiui, kad šitą kambarį ruošėme BŪSIMAM mūsų vaikui? Be to, tu turbūt praleidai pro ausis, kad Neringa turi motiną, su kuria ir turėtų gyventi.

Prisimenu, kad planavome vaiką, niūriai linktelėjo vyras. Jis tikėjosi, kad žmona be priekaištų sutiks ir daugiau kalbėti nereikės. Bet nieko, šitą galima atidėti trims metams. Ypač tau dar reikia studijas baigti, dabar ne laikas vaikams. Ir dar Neringa nenori brolių ar seserų. O dėl jos motinos… Giedrius kreivai šyptelėjo, ketinu prašyti, kad atimtų iš jos globą. Mergaitei pavojinga būti kartu su ta moterimi!

Mergaitei? nustebusi kilstelėjau antakį. Jai gi dvylika! Be to, jau nemaža. Ir kuo gi čia pavojus? Kad tavo dukrai neleidžiama lakstyti mieste po dešimtos valandos vakarais? Ar kad ji turi daryti namų darbus, o jai užsimenama, kad gali paimti telefoną ar atjungti internetą? Tavo buvusi žmona tiesiog šventoji, kad dar diržo į rankas nėra paėmusi!

Tu nieko nežinai, pratarė Giedrius pro dantis. Neringa rodė mėlynes, leisdavo skaityti žinutes su užgauliojimais ir grasinimais! Aš neleisiu sugadinti savo dukros gyvenimo!

O iš tikrųjų tą ir darai, leisdamas jai šokti pagal savo dūdelę.

Atsistojau nuo stalo, palikusi sriubą beveik nepaliestą. Noras valgyti dingo, o vyro surūgęs veidas tik kėlė galvos skausmą. Juk sakė man neskubėk su santuoka! Pirmiau pagyvenkite nepasirašę, patikrinkite jausmus… Bet juk aš viską žinau geriau! Ir taip norėjau aplenkti drauges…

Kodėl pažįstami buvo prieš skubotą vestuves? Viskas labai paprasta Giedriui tai antroji santuoka, jis penkiolika metų vyresnis ir turi ganėtinai suaugusią dukrą, kuri jam brangiausias pasaulyje žmogus. Trys smulkmenos atskirai gal ir nieko, bet kartu… Beveik katastrofa.

Iš tiesų, pirmos dvi priežastys nekėlė didelio nepatogumo. Priešingai, man patiko, kad vyras vyresnis ir jau turi šeimos gyvenimo patirties. Iš pirmų lūpų žinojau, kad su žmona Aldona jis išsiskyrė abipusiu susitarimu ir priekaištų neturėjo.

Bet trečioji priežastis… Neringa. Išlepinta ir užsispyrusi, didžiąją gyvenimo dalį leido pas močiutę juk abu tėvai sunkiai dirbo, kad suteiktų jai gerą gyvenimą. Skyrybos jos nelabai glaudė, žinojo kad ir kas nutiktų, tėvas jos nepaliks, net jei vėl ves. O štai mamai ištekėjus antrą kartą… Tam ji nebuvo pasiruošusi.

Naujas patėvis ėmėsi auklėti, mama, pakeitusi darbą, daugiau būdama namie, viską palaikė. Namų taisyklės griežtos: komendanto valanda, pamokų ruošimas, korepetitoriai, nes Neringa palikdavo daug ko neišmokta. Visa tai ją siutino, pripratusią laisvai sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio. Ėmė kurpti istorijas, kad tik išerzintų tėvą.

Taip, Neringa norėjo gyventi su tėčiu, puikiai suprasdama, kad dėl jo darbo daugiausia laiko leistų kaip norėtų. Mane apskritai nelaikė rimta figūra, vos devyniais metais vyresnė, negu ji pati.

Dėl laisvės ji buvo pasiryžusi viskam.

**********************

Neringa atvažiuos šiandien. Paruošk jai kambarį ir, prašau, nervink jos mergaitei ir taip teko daug iškęsti, Giedrius tiesiog pastatė mane prieš faktą, rinkdamasis kaklaraištį prie naujo kostiumo. Jei žinočiau anksčiau, kad Aldona dėl vyro pradės vaiką spausti… Na, dabar jau vėlu apie tai kalbėti.

Tai tikrai nenusprendei pakeisti nuomonės? Rimtai nori vežtis dukrą pas mus? dar, tiesą sakant, slapta tikėjausi, kad jo planai nepavyks. Ir kas gi prižiūrės ją? Pats namo grįžti ne anksčiau kaip aštuntą.

Tu ir prižiūrėsi, gūžtelėjo vyras. Jai ne treji, pakankamai savarankiška.

Man juk sesija ant nosies, pats sakei reikia koncentruotis į mokslus, piktai šyptelėjau. Tad tegul Neringa būna rami ir netrukdo man mokytis. Tikiuosi jai nėra svetima indus išplauti ar grindis nuvalyti, nes artimiausias dvi savaites tai bus jos garbinga pareiga.

Ji juk ne valytoja…

Kaip ir aš, pertraukiu besipiktinantį vyrą. Bet jei jau gyvens su mumis, turės padėti namuose. Geriau iš anksto pasikalbėk su ja apie gyvenimo taisykles.

************************

Tėti, tu leis jai mane engti? Net su draugėm ramiai išeiti negaliu, tavo žmona visus darbus ant manęs užvertė, o pati su šypsena žiūri televizorių.

Atsitiktinai nugirdau Neringos žodžius ir kreivai šyptelėjau. Taip, sek pasakoti norės jau ir ranką prie darbo pridėti! Greičiau dangus su žeme susikeis nei ji padarys, ką prašau.

Pakalbėsiu su Raminta, žadu. Bet ir tu bandyk su ja sutarti. Suprantu, tau sunku, bet fiziškai negaliu tavęs nuolat prižiūrėt. Surask bendrą kalbą su Raminta, parodyk, kokia esi puiki mergaitė.

Gerai, bandysiu, nenoriai nutęsė Neringa, supratusi, kad nieko dabar neišsireikalaus. Beje, tiesa, kad pirkai jai mašiną?

Na taip, o kas?

Nieko, visai nieko! O man sakei, kad neturi atliekamų eurų nusiųsti mane atostogų į užsienį! O taip norėjau!

Viena vis tiek negalėsi, tau dar tik dvylika, aš dirbu. Vasarą nuvažiuosim visi kartu, kaip šeima.

O aš nenoriu visais kartu! Tu manęs visai nemyli, taip? aiškiai aiktelėjo Neringa. Tai kam tada iš mamos paėmei? Tavo žmona tik trukdo, pats amžinai darbe…

Daugiau klausytis negalėjau. Supratau Neringa pasieks savo, ne tik dėl kelionių. Gudri mergiotė, tiesiog pašalins dar vieną varžovę dėl tėvo pinigų. Ir turbūt pavyks.

Man įgriso amžini priekaištai ir rimtai nusprendžiau dar viena tokia scena ir skyrybos. O pabaigai dar sugadinsiu jai pergalės skonį pasakysiu, kad net po skyrybų Giedrius dalį pajamų turės skirti alimentams.

**********************

Na ką, Raminta buvo teisi vakaras prasidėjo nuo priekaištų lavinos. Klausiau ir ramiai pasakiau, kad skiriuosi.

Noriu ramybės, o ne žeminimo. Ir taip, įspėjau, kad leistis valdomam dukros prasta mintis, užmečiau žvilgsnį į Neringą, įžūliai triumfuojančią. O tu per daug nesidžiauk, niekad nežinai, kaip bus toliau. Galiu iškelti Giedriui ultimatumą jei norės bendrauti su mūsų kūdikiu, paglostau pilvą, pirmiausia turės parvežti tave atgal pas motiną. Arba kažką panašaus.

Kol Neringa bandė atrasti žodžius šokui išreikšti, o Giedrius suvokti situaciją, aš pasiėmiau jau supakuotą lagaminą ir išėjau iš buto. Tiesą sakant, nė nesilaukiau, tiesiog norėjau išmušti pagrindą iš po kojų erzinančiai mergiotei. Ir pamokyti vyrą, kuris nieko nesupranta apie vaikų psichologiją…

Ši istorija išmokė mane vieno dalyko niekada nereikia manyti, jog geriau žinai už visus. Skuboti sprendimai šeimoje gali atnešti tik daugiau skausmo nei laimės.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

nineteen − 12 =

Šito nė nesvarstysim – Nina gyvens su mumis, šito nė nesvarstysim, – padėjęs šaukštą ant stalo tarė Zacharas. Vakarienės jis net nepalietė, matyt, ruošėsi rimtam pokalbiui. – Turime kambariuką, kaip tik ką tik remontą užbaigėm. Tad po poros savaičių dukra kraustosi pas mus. – Gal nieko nepamiršai? – tyliai suskaičiavusi iki dešimties paklausė Ksyša. – Pavyzdžiui, kad tą kambarį ruošėme mūsų BŪSIMAM BENDRAM vaikui? O gal ir tai pamiršai, kad Nina turi motiną, su kuria ir turėtų gyventi? – Prisimenu, kad kalbėjome apie vaiką, – piktai linktelėjo vyras. Jis tikėjosi, kad žmona tiesiog paklus ir daugiau aiškintis nereikės. – Bet nieko, palauksim dar porą metų. Tau dar reikia baigti mokslus, dabar ne laikas. O ir Nina nenori brolių ar seserų. Kas dėl jos motinos… – Zacharas šyptelėjo kreivai, – ketinu atimti iš jos motinystės teises. Mergytei pavojinga būti su ta moterimi po vienu stogu! – Mergytei? – nustebusi kilstelėjo antakį Ksyša. – Jai juk dvylika! Jau tikrai paauglė. Tai kokio čia pavojaus bijai? Kad tavo dukros neleidžia lauke būti iki dešimtos vakaro? Ar kad ją verčia ruošti pamokas, grasindami atimti telefoną ar atjungti internetą? Tavo buvusioji tikra šventoji, jei dar diržo nepaėmė! – Tu nieko nesupranti, – pro sukąstus dantis išspaudė vyras. – Nina man rodė mėlynes, leido skaityti grasinančias žinutes! Neleisiu suluošinti savo vaiko gyvenimo! – O iš tiesų pats tai ir darai, pataikaudamas kiekvienai jos užgaidai… Ksyša tyliai pakilo nuo stalo, beveik nepaliestą sriubą palikdama. Apetitas dingo, vyro rūgšti mina sukėlė galvos skausmą. Juk įspėjo ją artimieji – neskubėk tuoktis! Pagyvenkit be popierių, patikrink, ar jausmai atlaikys… Bet ji buvo „protingiausia“, viską žinojo geriau, norėjo aplenkti drauges… Kodėl visi draugai buvo prieš skubotą santuoką? Priežastys paprastos: Zacharui tai antroji santuoka, jis penkiolika metų vyresnis už Ksyšą, ir turi pakankamai suaugusią dukrą, kurią globoja kaip akies vyzdį. Trys priežastys, atskirai gal ir menkos, bet kartu… beveik katastrofa. Pirmos dvi priežastys ypač nekliudė – Ksyšai net patiko, kad vyras vyresnis ir turi patirties. Ji gyvai žinojo, kad skyrybos su Ala buvo taikios, pretenzijų viena kitai jie neturėjo. O trečioji… Nina. Beprotiškai išlepinta ir nepaklusni mergiotė, daugiausia gyvenusi pas močiutę, nes tėvai sunkiai dirbo dėl jos gerovės. Skyrybos jos per daug nesugniuždė – žinojo, kad tėtis jos neapleis net ir vėl vedęs. O mamos nauja santuoka… Tokiai permainai akivaizdžiai pasiruošusi nebuvo. Naujasis patėvis ėmėsi auklėti, mama pakeitė darbą ir daugiau buvo namie, pilnai palaikė savo vyrą. Komenadanto valanda, pamokos, repetitoriai, nes Nina atsiliko daugybėje dalykų… Mergiotę, nuo mažens įpratusią leisti laiką prie ekrano, tai siaubingai erzino. Erzino tiek, kad ji ėmė išgalvoti įvairiausias istorijas, nervindama tėvą. Taip, Nina labai norėjo pas tėvą, puikiai suprasdama – per jo darbus ji didžiąją dalį laiko leistų viena. Ksyšos ji apskritai neskaičiavo, klausytis devyneriais metais vyresnės „pamotės“ net neketino. Ir šiaip, dėl „laisvos gyvensenos“ ji buvo pasiruošusi bet kam. ********************** – Nina atvyksta jau šiandien. Paruošk jai kambarį ir elkis su ja ramiai, dukrai ir taip teko patirti daug streso, – Zacharas tiesiog pranešė faktą, rinkdamasis kaklaraištį prie naujo švarko. – Jei būčiau žinojęs, kad Ala, dėl naujo vyro, dukrą ims spausti… Dabar jau ką čia besvarstysi, laiko neatsuksi. – Tai tu rimtai neapsigalvojai? Nori pasiimti dukrą pas mus? – Ksyša iki paskutinės minutės tikėjosi, kad vyrui nieko neišeis. – O kas už ją bus atsakingas? Tu geriausiu atveju po aštuonių namo grįžti. – Tu ir būsi atsakinga, – gūžtelėjo pečiais vyras. – Jai jau ne treji, labai savarankiška. – Man prasideda sesija, pats sakei, kad turiu susikoncentruoti į mokslus, – šyptelėjo Ksyša. – Tikiuosi, Nina moca plauti indus ir grindis, nes dvi savaites – tai bus jos garbės prievolė. – Ji ne tarnaitė… – Kaip ir aš, – pertraukė vyrą Ksyša. – Bet jei jau gyvens kartu, tai ir pagalbės turės. O tu geriau apsitark su ja dėl gyvenimo taisyklių. ************************ – Tėti, tu leisi jai mane engti? Net su draugėm negaliu išeiti, o tavo žmona visus darbus suvertė man, pati šypsojos ir žiūri teliką. Ksyša, netyčia nugirdusi pokalbį, šyptelėjo: taip jau ji ką nors privers… Greičiau dangus su žeme susikeis vietomis! – Pasikalbėsiu su Ksyša, pažadu. Bet ir tu pabandyk su ja susitarti. Nina, suprantu, kad sunku, bet fiziškai negaliu būti šalia visada. Rask bendrą kalbą, parodyk, kokia esi gera mergaitė. – Gerai, pabandysiu, – nenoriai atsiduso Nina, supratusi, kad iš tėčio dabar nieko neištemps. – O tiesa, kad nupirkai jai mašiną? – Taip, o ką? – Ai nieko! O man sakei, kad neturi papildomų pinigų, kad galėčiau išvykti atostogų į užsienį. Taip svajojau! – Viena vistiek nevažiuotum, tau tik dvylika, o aš dirbu. Vasarą nuvažiuosim visa šeima. – O aš nenoriu su visa šeima! Tu manęs nemyli, taip? Kodėl tada iš mamos paėmei? Tavo žmona tik trukdo, pats nuolat užsiėmęs… Ksyša daugiau neklausė. Suprato: Nina vis tiek pasieks savo. Ir ne tik dėl atostogų. Gudri mergiotė nusprendė išvaryti dar vieną pretendentę į tėčio pinigus – ir, atrodo, jai pavyks. Ksyšai nusibodo vyro priekaištai, ji nusprendė – dar viena rimta scena ir bus skyrybos. O pabaigoje nutarė sugadinti Nina pergalės nuotaiką, pareikšdama, kad po skyrybų Zacharas pasiims ir alimentus… ********************** Ksyša buvo teisi – vakaras prasidėjo nuo priekaištų lavinos. Ji ramiai išklausė ir pasakė – pateiks skyrybų prašymą. – Noriu ramybės, o ne pastovių priekaištų. Be to, įspėjau, kad nuolaidžiauti dukrai – bloga idėja, – ir, pastebėjusi triumfuojančią Ninos šypseną, skubiai nuleido ją ant žemės: – Tik labai nesidžiauk, kas žino, kaip toliau klostysis tavo gyvenimas. Pavyzdžiui, galėčiau pastatyti tavo tėčiui ultimatumą – jei nori matytis su mūsų vaiku, – paglostė pilvą, – turi tave grąžinti mamai. Arba kažką panašaus. Kol Nina bandė susirasti žodžių, kaip išreikšti pasipiktinimą, o Zacharas – susigaudyti situacijoje, Ksyša pasiėmė susiruoštą lagaminą ir išėjo. Iš tiesų, ji nebuvo nėščia – tiesiog norėjo nervų duoti erzinančiai mergaitei ir pamokyti vyrą, kuris visiškai nesupranta vaikų psichologijos…