Visi lietuviai myli savo anūkus, bet…

Prisimenu, lyg tai būtų nutikę daug metų atgal, kai gimė antrasis mano sūnus. Jau ligoninėje mus aplankė džiugios giminaičių veidai. Senelių akys spindėjo džiaugsmu, visi linkėjo mums sveikatos, laimės ir viso ko geriausio.

Uošviai gyveno trijų kambarių bute, o mano mama su sese turėjo erdvų namą užmiestyje, tačiau niekam kažkaip nešovė į galvą, jog mudviem su vyru ir abiem vaikais reikės dalintis mažu penkiolikos kvadratinių metrų kambariu, kuriame, tiesą sakant, bus ankštoka.

Vyro tėvai turėjo gražų namą kaime su daržu ir netoliese tekančia upe. Jie buvo nusprendę palikti miestą ir keltis į kaimą, tačiau, nepaisant mūsų užuominų ir prašymų, nesvarstė apie galimybę apsikeisti būstais.

Tik sykį uošvė prasitarė: Mums, jau garbingo amžiaus žmonėms, reikia poilsio. Mes kiekvienas turime savo kambarį, o didžiojoje kambaryje vakare žiūrime televizorių ir priimame svečius.

Regis, ji manė, kad mudu su vyru ir dviem vaikais miegosime ramiai, visi keturi vienoje eilėje, nekreipdami dėmesio į kūdikio ašaras ir bemieges naktis…

Šios mintys vis sukosi galvoje ir, rodos, išsidavė mano veide, nes giminaičiai netrukus suskubo pabaigti sveikinimus ir greitai išsiskirstė savais keliais.

Atsisveikinusi su visais, liūdnai nusišypsojau vyrui: Na, kaip manai, kada mūsų pagaliau lauks namai?..Vyras apkabino mane per pečius ir tyliai tarė: Gal namai ten, kur mes patys juos susikuriam? Pažvelgiau pro langą į duslų ankstyvo pavasario dangų, kur per stiklą buvo matyti du mažučiai berniuko pirštukai, spaudžiantys matinį rėmą. Vaikai klegėjo, susikibę į krūvą ant senos lovos, o jų juokas užpildė kambarį tuo saldžiu džiaugsmu, kuris viską padaro kiek šviesesnį.

Pagalvojau: galbūt didieji namai, laukai ar tykios upės tik vieta mūsų svajonėms. O namai gimsta tada, kai kiekvieną vakarą keturių žmonių širdys susijungia po vienu stogu, kad ir kokie ankšti būtų tie penkiolika kvadratų. Su šypsena, pabučiavau vyrą į skruostą. Mūsų namai čia. Dabar ir visada, kol laikome vienas kitą už rankos.

Ta akimirka atėjo netikėtai tyliai jaučiausi, lyg pirmąkart iš tikrųjų grįžusi namo.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

1 × five =

Visi lietuviai myli savo anūkus, bet…