Labai patraukli jauna moteris žengė į lėktuvą Vilniaus oro uoste tarsi per tirštą rūką, pasidabinusi didžiuliais tamsiais akiniais ir ant peties pasikabinusi brangų Pilietus rankinuką. Ji nešėsi kažką, kas sklido vos pastebimą vyšnių kvapą, ir jos kulniukai skambėjo kaip varpų aidas tarp sėdynių. Kai pasiekė savo vietą, pastebėjo, kad šalia jos turės sėdėti vyresnis vyras, apsirengęs tvarkingai, bet ne pirmos jaunystės marškiniais, o jo batai priminė šlapius rudens lapus, pėdus daugybę Vilniaus gatvių.
Vos prisėdusi, moteris pašaukė stiuardesę, kurios veidas priminė baltą debesiuką.
Ar galite mane perkelti kitur? tarė ji lediniu balsu. Negaliu keliauti šalia tokio Pažiūrėkite į jo rūbus, tos senos odinės šlepetės. Aš vertesnė geresnės kompanijos.
Stiuardesė, nustebusi ir tarsi susipainiojusi žvilgsnyje, išliko rami.
Atsiprašau, ponia, bet ekonominėje klasėje visos vietos užimtos, atsakė ji lietuviškai lakoniškai, tarsi kalbėtų apie lietų, kuris vis tiek lyja.
Jauna moteris nusišypsojo piktai, atsuko veidą į langą, o jos mintys nutolo į Gedimino bokštą, matyt, su noru užkopti aukščiau už kitus.
Senasis vyras pažvelgė į savo rankas ir tyliai susitraukė, nieko nesakydamas jo akys priminė Nemuno tėkmę prieš aušrą.
Stiuardesė nesijautė gerai ir, tarsi plaukdamas Nemunu, nuėjo į lėktuvo priekį pranešti kapitonui, kas nutiko. Kapitonas, kuriam ant uniformos blizgėjo mažas gintaro gabalėlis, išklausė ją ir nusišypsojo kaip saulei virš Nidos kopų.
Palik man, pasakė jis, ir viskas tapo dar keisčiau.
Po kelių minučių stiuardesė grįžo su šypsena, kuri skleidėsi kaip žydinčios pievos.
Ponia, kapitonas leido pakeisti vietą. Atsiprašome, kad privalėjote keliauti šalia tokio nemalonaus žmogaus, tarė ji su dideliu mandagumu.
Jauna moteris pakėlė smakrą, griebė rankinuką ir jau vizualiai matė, kaip sės į pirmos klasės vietą, sūpuojama švelnaus lietuviško vėjo, su taurės šaltos giros rankoje.
Bet tada stiuardesė atsisuko į vyresnį vyrą ir su pagarba pasakė:
Ponas, ar būtų malonu mane lydėti? Kapitonas kviečia jus keliauti pirmoje klasėje.
Akimirkai lėktuvu pasklido keista tyla tarsi visi keleiviai virto šiaudų žmogeliukais ir sustingo. Po to, lyg Perkūnas trenkė, visos kabinos sėdynės sujudėjo plojimais, aidu sklindančiais iki pat Kauno.
