Mama sakė, kad tėčiui aš niekada nebuvau reikalingas, bet troškimas jį surasti mane persekiojo – ir aš tai padariau!

Mano gyvenimą nulėmė tėvo nebuvimas, ir, bėgant metams, manyje vis augo noras jį surasti ir suprasti, kodėl viskas taip susiklostė. Mama mane nešiojo po širdimi, kai jis ją paliko, palikdamas ją vieną su visais sunkumais ir rūpesčiais. Ji ilgai slėpė nėštumą, bijodama kaimynų apkalbų, o tėvas pasirinko pabėgimą, užuot sutikęs su savo pareiga būti tėvu.

Iki šiol prisimenu mamos darbštumą ir nuolatinę priežiūrą jos rankas, parsinešančias namo šilumą ir nuoširdžią meilę, švelnius bučinius į kaktą prieš naktį. Kai paaugau, manyje prasidėjo vis didesnė smalsumo banga vis labiau norėjosi žinoti apie tą žmogų, kurio nuotraukos niekada nemačiau. Visgi nedrįsau mamos klausti atvirai nenorėjau sukelti jai papildomo skausmo.

Praėjus daugeliui metų, prasidėjo mano paieškos. Tarp mamos daiktų aptikau kelis popierius tėvo vardą, pavardę ir seną adresą. Nesuvokdama, nuo ko pradėti, bandžiau ieškoti internete, tačiau visi mano bandymai buvo bevaisiai. Tuomet, likimas suvedė mane su mergina iš Klaipėdos, kur, paaiškėjo, gyveno ir mano tėvas. Ji pasiūlė pagalbą ir ilgai nedelsdama nuvykau į nurodytą vietą.

Tėvas tuo metu buvo išvykęs atostogų su naująja šeima, bet mano nauja pažįstama buvo atkakli klausinėjo kaimynų, kol galiausiai šie patvirtino, kad būtent čia gyvena mano tėvas su savo naująja šeima. Kai jie sugrįžo iš kelionės, draugė dar kartą pabandė užmegzti ryšį su juo mano vardu.

Deja, tėvo atsakymas buvo skaudus. Jis atsisakė mane sutikti, paaiškinęs, jog bando kurti naują gyvenimą ir nenori kelti pavojaus savo dabartinei šeimai dėl žmogaus, kuris jam tik praeities šešėlis, nors tas šešėlis esu aš, jo kraujas ir jo vaikas. Jo žodžiai smogė man tarsi šaltas vėjas per Žiemą, ir tada pradėjau suprasti, kodėl mama niekada nekalbėjo apie jį.

Dabar, prisimindama, suvokiu, jog klydau ieškodama jo be gilesnio susimąstymo apie pasekmes. Jo atstūmimas tik dar labiau išryškino tuštumą, kuri manyje augo nuo vaikystės. Gal kaip tik dabar atkeliavo metas sutikti tiesą ir ieškoti ramybės ten, kur jos visuomet buvo daugiausia ištikimoje ir mylinčioje mamos širdyje, kuri visą gyvenimą buvo mano tikrasis namų uostas.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

1 × two =

Mama sakė, kad tėčiui aš niekada nebuvau reikalingas, bet troškimas jį surasti mane persekiojo – ir aš tai padariau!