Ramunė, matematikos mokytoja, šiandien ruošiasi švęsti savo brangios draugės ir kolegės jubiliejų, su kuria jau keturiasdešimt metų kas rytą kartu eina pėsčiomis iki mokyklos. Anksti ryte Ramunė atsikelia ir rūpestingai pasirenka dailius drabužius elegantišką palaidinę ir sijoną. Nors neseniai praėjo stipri liūtis ir lauke pilna balų, Ramunė išeina į parduotuvę, kad nupirktų tortą ir gėlių draugei.
Kai Ramunė eina šaligatviu, pro šalį dideliu greičiu praskrieja automobilis, vairuojamas šviesiaplaukės moters, apdrabstydamas Ramunę ir jos dovanas purvu iš balos. Šviesiaplaukė piktai šūkteli: Močiute, kur tu taip pasipuošusi eini? Jau vėlu! Močiutės turėtų namie sėdėti tokiu metu!
Pikta ir nusivylusi dėl nemandagumo bei nepagarbos, Ramunė atsako: Turiu svarbių reikalų! Gėda tau! Ginčas įsiplieskia ir šviesiaplaukė pradeda priekaištauti Ramunei, kad ši ėjo šalia balos. Tuo momentu iš kaimyninio namo išeina stambus ir nemažai pinigų turintis vyras. Vos jį išvysta, šviesiaplaukė tuoj pat pasikeičia veide išnyksta pyktis, pasirodo dirbtinė šypsena.
Vyras, pastebėjęs kilusį sambrūzdį, paklausia: Kas čia įvyko? Šviesiaplaukė skubiai atsako: Senutė čia viską sugadino ir dabar man trukdo. Tačiau, pažvelgęs atidžiau į Ramunės veidą, vyras netikėtai susižavi ir sušunka: Ramune, kaip gera tave matyti!. Jis šiltai apkabina savo mylimą mokytoją, o supratęs, kad šviesiaplaukė jo sekretorė netyčia apdrabstė Ramunę purvais, pradeda atsiprašinėti.
Prisiimdamas atsakomybę už sekretorės elgesį, vyras priverčia ją atsiprašyti ir Ramunės. Šviesiaplaukė nenoromis sumurma: Atsiprašau. Dėl tokio jos elgesio vyras nusprendžia ją atleisti iš darbo. Po to padeda Ramunei grįžti namo, palaukia kol ji persirengs ir pats nupirka gėlių bei didelį tortą, kad gražiai atšvęstų kolegės gimtadienį.
