Sigitos gyvenimas pasikeičia iš pagrindų, kai jos tėtis nusprendžia ieškoti darbo užsienyje dėl Lietuvoje kylančių finansinių sunkumų ir ribotų galimybių. Vos dvejų metukų sulaukusi Sigutė mato išvažiuojantį tėtį, kuris žada, jog tai bus tik trumpalaikė išvyka. Visgi jis lieka ilgesniam laikui, pinigus kas mėnesį siunčia namo, kad pasirūpintų šeima.
Kol tėtis dirba kitame krašte, Sigutė, jos mama ir jaunesnioji sesuo bando gyventi neišpuikusiai, bet patogiai, dėka tėčio finansinės pagalbos. Vis dėlto emocinė tėčio netektis palieka didelį atgarsį Sigitos širdyje, o viskas pasunkėja, kai mama suserga sunkia liga. Nepaisant nuožmios kovos, mama miršta, ir Sigutė prisiima atsakomybę rūpintis mažesne seserimi.
Net studijuodama universitete, Sigutė vos randa laiko sau visas dienas ji skiria mokslui ir namų rūpesčiams. Tėčio nebuvimas per mamos laidotuves merginai atrodo kaip išdavystė, ir ši neišspręsta skausmo našta tik stiprina jos nuoskaudas. Iš didelio užsispyrimo Sigutė nusprendžia atsisakyti tėčio siunčiamų pinigų ji susiranda darbą ir stengiasi pati pasirūpinti savimi ir sese.
Likimas atneša dar vieną smūgį miršta Sigitos senelis, palikdamas anūkėms namą ir seną Audi. Ketindama patikrinti automobilio būklę, svarstydama jo pardavimą, Sigutė netikėtai pakelėje užklumpa techninis gedimas. Apimta sumišimo, ji pastebi sustojantį juodą džipą iš jo išlipęs vyras pasirodo esantis nė kiek nepasikeitęs, ilgai nematytas jos tėvas.
Tėtis siūlo pagalbą, nori pasikalbėti, tačiau Sigutė atsiriboja. Šis susitikimas priverčia tėvą iš naujo susimąstyti apie skaudžias savo praeities klaidas, tačiau susitaikymo proga tiesiog praslysta pro šalį.
Tėvo sutikimas palieka Sigutėje sumaištį ji blaškosi tarp nuoskaudos ir vilties, kad galbūt ateityje pavyks užgydyti senas žaizdas. Tik laikas parodys, ar pavyks jiems iš naujo užpildyti prarastus metus ir atstatyti nutrūkusią šeimos ryšį.
